Idėja – rimtuose planuose
Pavasarį „Mažeikiai“ tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionais ir iškovojo teisę rungtyniauti aukštesnėje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Vis dėlto mažeikiškių komanda, motyvuojant tuo, kad rajone nėra reikalavimus atitinkančios salės, į lygą nebuvo priimta.
LKL vadovybė nesiklausė mažeikiškių pažadų rekonstruoti salę, neleido pasinaudoti lygos nuostatuose įtvirtinta galimybe dalį rungtynių žaisti rezervinėje krepšinio arenoje kitame mieste.
Tokie lygos veiksmai sulaukė nemažo pasipriešinimo visos šalies mastu. „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos sirgaliai surengė piketą prie LKL būstinės, internete pasirašinėjama peticija.
Kurį laiką mano galvoje kirbėjo kiek groteskiška ir ant absurdo ribos balansuojanti idėja – „Mažeikiams“ integruotis į Latvijos krepšinio lygą (LBL).
Pasirodo, ne man vienam. „Mažeikių“ klubo vadovybė iš tikrųjų ieškos galimybių rungtyniauti kaimyninėje Latvijoje.
„Žaisti Latvijoje pasiūliau iš karto po LKL valdybos posėdžio, kuriame mūsų nepriėmė į čempionatą. Žinoma, aš vienas pats nesu klubo vadovybė, šį klausimą nagrinėsime kiek vėliau, bet trenerio, žaidėjų pritarimas yra jau šiandien“, – kalbėjo „Mažeikių“ klubo direktorius Giedrius Petrulevičius.
Kreipsis į teismą
„Mažeikiai“ kreipėsi į LKL vadovybę su pakartotiniu prašymu rungtyniauti lygoje. Laiške išdėstė punktus, kuriuos, jų teigimu, pažeidžia lygos vadovybė. Jei ir dabar jų pastangos bus bevaisės, „Mažeikiai“ imsis kraštutinių priemonių.
„Pirmadienį mes registruotu laišku lygai išsiuntėme raštą su savo reikalavimais. Manome, kad pažeidžiamas sportinis principas, lygos nuostatai ir mūsų teisės. Lauksime atsakymo ir, jei nebus patenkinti reikalavimai, kreipsimės į teismą“, – dėstė klubo direktorius.
Iš pažiūros sumanymas žaisti Latvijoje logiškas. Įstojus į Europos Sąjungą valstybių sienos beveik nieko nebereiškia, kelionės į rungtynes išvykose būtų ne ką tolimesnės nei kelionės į kitus Lietuvos miestus. Galop Mažeikiai didžiulę dalį savo istorijos kultūriškai ir ekonomiškai buvo tiek pat artimi Latvijai, kiek ir Lietuvai.
Didžioji dalis vietinių – sužemaitėję kuršiai, o tarpukariu čia dar gyveno daug latvių. 1921 metais tarp Lietuvos ir Latvijos vos nekilo karas. Nustatant šalių sienas Mažeikiai ir per juos einantis geležinkelis iš Rygos į Liepoją tapo didžiulių ginčų objektu ir konfliktas išspręstas tik įsikišus tarptautinei bendruomenei.
Lietuvoje liktų jaunimo komanda
G. Petrulevičius sutinka, kad tai būtų puiki protesto priemonė, o klubui bet kokiu atveju tai išeitų tik į naudą.
„Lietuvos krepšinio federacijos vadovas Mindaugas Balčiūnas mums sako, kad pataikėme netinkamu laiku, kad nuo šiol nauja lygos valdžia į komandoms keliamus reikalavimus žiūrės daug rimčiau. Bet kodėl tada leidžiama žaisti finansiškai nestabilioms komandoms? Taikomi dvigubi standartai“, – piktinosi komandos direktorius.
Vis dėlto visų ryšių su Lietuvos krepšiniu mažeikiškiai neprarastų.
„Latvijos čempionato lygis daug aukštesnis nei NKL. Ten žaidžia tokios stiprios komandos kaip „VEF“, „Ventspilis“. Su jais žaistų vyrai, o NKL liktų jaunimo komanda“, – pasakojo G. Petrulevičius.
Didžiajai daliai kitų Lietuvos komandų, pasiryžusių žaisti Latvijoje, tikriausiai kiltų problemų su senaisais rėmėjais ir naujų paieška. Tuo tarpu Mažeikių situacija išskirtinė ir nė trupučio negąsdina.
„Iš savo pagrindinio rėmėjo „ORLEN Lietuva“ surenkame 80–85 procentus visų pajamų. „ORLEN“ – stiprus prekės ženklas ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje, todėl nematau jokių problemų dėl finansavimo“, – teigė G. Petrulevičius.
Latviai žiūri atsargiai
Pagal LBL nuostatus, Latvijos čempionate rungtyniauti gali tik Latvijos komandos. Vis dėlto, kaip pasakojo LBL atstovai, nuostatus įmanoma pakeisti. Ypač kai mūsų kaimynai turi patirties priimdami į savo čempionatus Lietuvos komandas.
Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulio klubas septynerius metus rungėsi Latvijos čempionate. Vis dėlto jų situacija buvo kiek kitokia. Iš Lietuvos jų niekas negrūdo, tiesiog nebeliko Lietuvoje profesionaliai žaidžiančių varžovų.
Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) vadovas, Elektrėnų „Energijos“ klubo prezidentas Petras Nausėda papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė sportininkai, žaisdami Latvijoje.
„Mūsų ir „Mažeikių“ situacija visiškai skirtinga. Mes patys prašėme, kad mus priimtų žaisti pas juos ir į mūsų žaidimą žiūrėjo kaip į suteiktą malonę. Vis dėlto Lietuva krepšinio šalis, o ne Latvija, tai „Mažeikių“ padėtis turėtų būti geresnė“, – svarstė P. Nausėda.
Ledo ritulininkų patirtis – karti
Elektrėnų komanda Latvijoje rungtyniavo septynerius metus ir, kaip pasakojo Elektrėnų klubo prezidentas, su kiekvienais metais situacija vis prastėjo. Paskutinį savo 2011–2012 metų sezoną „Energija“ namuose sužaidė tik keletą rungtynių, o daugumą žaidė išvykose, tačiau tai nebuvo vienintelės klubo problemos.
„Mokėjome už viską – atvykstančios komandos autobusą, jų viešbučius Elektrėnuose. Iš vienos pusės juos galima suprasti: kelionė į Lietuvą jiems buvo tolima, bet visiškai nebuvo normalaus rinkos modelio ir sportinio principo“, – pasakojo P. Nausėda.
Ne vienam patriotiškai nusiteikusiam sirgaliui idėja rungtyniauti kitos šalies čempionate gali pasirodyti atgrasi ir įžeidžianti. P. Nausėda šiuo klausimu nebuvo kategoriškas. Pasak jo, tiek klubui, tiek sirgaliams reiktų atsižvelgti į daugiau faktorių.
„Kiek žmonių, tiek nuomonių. Patriotams gali nepatikti, kad komanda žaidžia užsienyje, bet gal tada ir VMFD „Žalgiriui“ nerungtyniauti Europos taurėje? Sirgaliai labai svarbūs kiekvienai komandai. Svarbu atsižvelgti ir į klubo poreikius, ir į visuomeninį, ir į sportinį interesą“, – kalbėjo P. Nausėda.
