– Mantai, kaip tavo sveikata?
– Jau neblogai. Jau gyvenu kambaryje, ne tik tualete. Man suleido mikroelementų, kurių organizmas neteko. Bandysiu sportuoti.
– Ar pirmadienį išbėgsi į aikštelę?
– Tikiuosi, kad jau tikrai išbėgsiu. Aišku, reikės pažiūrėti kaip šiandien treniruotėje seksis žaisti. Be to, ir rytoj turime visą dieną. Manau, kad viskas bus gerai.
– Kaip taip sutapo, kad tas pats virusas pakirto tuo pačiu metu ir tave, ir Marko Popovičių? Galbūt kartu laiką leidote?
– Aplinkui daug žmonių serga. Ir pas mane šeimoje daug sergančių, ir pas Marko – ta pati situacija. Kiti irgi turi bėdų, tik, ačiū Dievui, dar neiškritę. Vieni nuo kito užsikrečia.
– Ar žiūrėjote penktadienio „Žalgirio“ rungtynes su Samaros „Krasnyje Krylja“? Ko komandai labiausiai trūksta?
– Aišku, žiūrėjau varžybas per televizorių...laimėjo (juokiasi – red. past.). Dar trūksta susižaidimo, nesame aukščiausiame lygyje, bet, tikiuosi, po truputį jį pasieksime.
– Ar gerai, kad Eurolygos starte pasitaikė toks stiprus varžovas? Galbūt parankesnė būtų ne tokia stipri komandai?
– Sunku pasakyti. Jei laimėtume, sakyčiau, kad gerai, jei praloštume – sakyčiau, kad gal būtų buvusi geriau silpnesnė komanda. Tačiau yra kaip yra. Atvažiuoja labai stipri komanda, šį sezoną surinkusi nerealiai gerą sudėtį, turinti labai gerą trenerį. Tikrai bus labai sunku. Bet mes žaisime namuose ir taip pat esame gera komanda. Bijoti negalima, turime parodyti gerą žaidimą. Sieksime laimėti. Ar padės namų sienos – pamatysime poryt vakare.
