23 metų 201 cm ūgio puolėjas prie šių pasiekimų prisidėjo svariausiai, tačiau nenuvertina ir komandos draugų indėlio – komandos įžaidėjas Elvinas Gintvainis pasiekė rezultatyvių perdavimų rekordą, Evaldas Lengvinas beveik neprameta iš toli. Apie tai ir dar daugiau – pokalbis su D. Keburiu.
– Deividai, praėjęs savaitgalis „Olimpui“ buvo puikus tiek komandos atžvilgiu, tiek asmeniškai žaidėjams. Įjungėte aukščiausią pavarą?
– Mūsų komanda yra palyginti jauna ir nepatyrusi. Tačiau didelis noras ir 100 proc. atsidavimas mums leido švęsti dvi pergales. Komandoje atmosfera yra gera, visi draugiški, bendraujame ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Manau, tai irgi prisideda prie pergalių.
– Buvai pripažintas geriausiu NKL savaitės žaidėju, ar džiaugiesi šiuo titulu?
– Be abejo, džiaugiuosi šiuo įvertinimu. Ne pirmą savaitę į jį pretendavau ir pagaliau išaušo mano valanda. Stengsiuosi ir toliau demonstruoti gerą formą ir vesti Plungės „Olimpą“ į pergales.
– Jūsų komandos draugas Evaldas Lengvinas paskutinėse dvejose rungtynėse taip pat žaidė puikiai. Gal ir jis buvo vertas geriausio savaitės krepšininko titulo?
– Tiesą sakant, maniau, kad abu būsime išrinkti savaitės naudingiausiais žaidėjais, nes jo tritaškiai metimai varė į neviltį tiek „TiuMeną-Ežerūną“, tiek „JAZZ-KTU“.
– Plungės „Olimpo“ ir Kauno „JAZZ-KTU“ rungtynėse buvo pagerintas rezultatyvių perdavimų rekordas. Jo autoriumi tapo jūsų komandos draugas Elvinas Gintvainis. Kaip šis vyrukas atrodė aikštėje?
– Elviną galima pavadinti perdavimų mašina. Nenuostabu, kad jis yra pirmas lygoje pagal perduotus kamuolius. Šiose rungtynėse jį buvo galima lyginti su Stevu Nashu arba kitais aukšto lygio įžaidėjais. Elvinas žaidė labai gerai ir kai tik rasdavo progą, atlikdavo rezultatyvų perdavimą.
– Tose rungtynėse pelnei 30 taškų. Ar atsimeni, kiek perdavimų šiose rungtynėse gavai iš naujojo NKL rekordininko rankų?
– Tikrai daug. Kokius 5–6.
– 230 – tiek taškų tarpusavio mače kartu įmetė Kauno ir Plungės komandos. Žaidėte lyg NBA. Ar puolimas šį kartą nugalėjo gynybą?
– Po trijų kėlinių švieslentėje degė rezultatas 95:77. Vienu metu buvau pagalvojęs, kad rungtynės jau baigėsi. Gynyba nebuvo tokia prasta tiek priešininkų, tiek mūsų, tačiau puolimas buvo labai greitas ir tikslus. Manau, šį kartą nugalėjo taiklumas ir išprovokuotos pražangos, kurios leido rinkti lengvus taškus.
– Esate turnyro lentelės apačioje. Sezono pradžia komandai buvo košmariška... Kas suteikia jėgų pakilti ir kautis?
– Sezoną pradėjome 6 pralaimėjimais iš eilės, tai buvo stiprus psichologinis smūgis visai komandai. Praradome pasitikėjimą savo jėgomis. Tačiau komandos vadovai tiki mūsų komanda, skatina nenuleisti rankų ir toliau siekti pergalių. Dabar esame pajutę pergalių skonį ir sieksime jų dar daugiau.
– Galbūt pergalių būtų daugiau, jei į jūsų rungtynes ateitų daugiau žiūrovų? Nuo praeito sezono jų sumažėjo dvigubai.
– Sirgalių palaikymas yra labai svarbus. Gaila, kad dabar jis sumažėjęs, bet stengsimės laimėti ir žmonės sugrįš. Grįš palaikymas ir kartu užkursime pragarą atvykusioms komandoms.
– Per savo karjerą žaidei Anykščiuose, Pakruojyje ir Plungėje. Kuris miestelis įsiminė labiausiai ir kodėl?
– Geri prisiminimai išlikę iš Pakruojo, ten teko žaisti du sezonus. Tačiau miesto labai nepažinau, nes esu panevėžietis, į Pakruojį atvažiuodavau tik treniruotis ir žaisti rungtynes. Labiausiai prisirišau prie Plungės, nes čia gyvenu šiuo metu ir turiu galimybę pažintį šį gražų kraštą.
