Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2010 12 09, 17:04

Pau Gasolis: „Jei ir įvyks NBA lokautas, į Europą negrįšiu“ (interviu)

NBA Los Andželo „Lakers“ krepšininkas Pau Gasolis internetinėje svetainėje marca.com atsakinėjo į skaitytojų pateiktus klausimus. Ispanas pasidalino mintimis apie karjerą NBA, lokauto tikimybę, nacionalinę Ispanijos rinktinę ir labdaringus projektus.
Pasaulio čempionate Turkijoje P.Gasolis dirbo komentatoriumi
Pasaulio čempionate Turkijoje P.Gasolis dirbo komentatoriumi / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

– Ar manote, kad dabar Amerikos krepšinio pasaulyje esate labiau vertinamas nei tuomet, kai atvykote į NBA?

– Žinoma. Po dviejų čempionų žiedų, kuriuos iškovojau su „Lakers“ esu  labiau vertinamas, mylimas ir netgi privilegijuotas Amerikoje (šypsosi).

– Kuris iš „Lakers“ krepšininkų yra jūsų komandos siela?

– Ronas Artestas (pilnas vardas Ronaldas Williamas - aut.past.)

– Kas yra jūsų geriausias draugas NBA?

– Adamas Johnas Morrisonas.

– Kuris NBA krepšininkas, jūsų nuomone, yra pats nuoširdžiausias?

– Be abejonės, Steve‘as Nashas.

– Prieš kurį vidurio puolėją sunkiausia apsiginti?

– Sunkiausia sustabdyti „Supermeną“ (Dwightą Howardą – red.past.)

– Ką sakote savo broliui Marcui, kai susitinkate vienas prieš kitą NBA?

– Visada linkiu jam sėkmės, tačiau nesakau nieko ypatingo. Mes nuolat patraukiame vienas kitą per dantį, kuris yra geresnis ir kurio ekipa šiandien nugalės (šypsosi).

– Ar pasvajojate, jog vieną dieną su broliu apsivilksite tos pačios NBA komandos marškinėlius?

– Gyvenime visko pasitaiko ir niekada negali žinoti, kas nutiks. Man kol kas pakanka ir to, kad su broliu žaidžiame Ispanijos nacionalinėje krepšinio rinktinėje. Tos akimirkos man yra labai brangios.

– Kaip manote, kuris geresnis – K.Bryantas ar J.C.Navarro?

– Kad ir kaip mėgčiau Navarro, Bryantas yra tikrai geresnis.

– Ką jums reiškia žaisti vienoje komandoje su Kobe Bryantu?

– Man yra didelė garbė būti jo komandos draugu. Kobe yra didis žmogus ir didis krepšininkas.

– Ar jums ir jūsų komandos nariams dažnai tenka konsultuotis, dirbti su psichologais?

– Mes, kaip ir visos NBA komandos, turime savo psichologus. Jei reikia pagalbos, galime visuomet kreiptis pagalbos į šiuos žmones. Be to, dažnai vyksta grupiniai užsiėmimai, mums skaitomos specialios paskaitos.

– Ką jūs manote dėl gresiančio NBA lokauto?

– Tikiuosi, kad jis paprasčiausiai neįvyks. O jei ir įvyks, tai tikiuosi, jog truks kuo trumpiau.

– Jei įvyktų NBA lokautas, ar žaistumėte Europoje?

– Tokios galimybės nesvarsčiau, nes turiu kontraktą su Los Andželo „Lakers“ klubu ir vasarą mano sutartis dar nesibaigs. Tik laisvieji agentai galės palikti stipriausią Amerikos krepšinio lygą.

– Su kuriais Ispanijos krepšininkais daugiausia bendraujate NBA?

– Su Ispanijos krepšininkais visada bendraujame, kai žaidžia mūsų ekipos. Po rungtynių kartu pietaujame ar vakarieniaujame. Žinoma, daugiausia bendrauju su broliu Marcu. Jis, kaip ir Rudy Fernansesas žaidžia Vakaruose, todė akis į akį pabendrauti tenka dažnai. Rečiausiai susitinku su Jose Calderonu, kuris žaidžia Rytuose.

– Šiemet nedalyvavote pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje. Kaip jautėtės, kai jūsų draugai iš Ispanijos komandos patyrė tiek skaudžių pralaimėjimų?

– Jaučiausi išties tragiškai. Tikėjausi išvysti visai kitokį Ispanijos riktinės žaidimą. Buvo liūdna matyti tokius savo pasiilgtus bičiulius...

– Kur norėtumėte užbaigti karjerą NBA ar Europoje? Jei Europoje, tai kokiame klube?

– Šiuo metu apie tai tikrai negalvoju. Galbūt tai nutiks Europoje (šypsosi). Bet kuriuo atveju žinau, kad baigęs karjerą norėsiu būti naudingas Ispanijos sportui.

– Ar norėtumėte  ateityje tapti treneriu?

– Ne, nes aš neturiu tokio pašaukimo.

– Kokios šeimos vertybės jums yra svarbiausios?

– Man svarbiausia yra nuolankumas ir pagarba.

– Ar jūs džiaugėtės „Barcelona“ pergale 5:0 prieš Madrido „Real“?

– Be jokios abejonės. O kaip galėčiau nesidžiaugti?

– Šiuo metu populiaru žaisti labdaringus mačus. Neketinate sužaisti teniso su Rafaeliu Nadaliu ar futbolo su Ikeru Casillasu?

– Jau daug laiko nežaidžiu futbolo. Beje, anksčiau buvau visai neblogas vidurio gynėjas, bet manęs nenorėjo jokia komanda ir aš nutraukiau savo futbolo treniruotes.

– Kodėl nusprendėte tapti UNICEF ambasadoriumi?

– Aš visada turėjau pašaukimą padėti nuskriaustiems žmonėms. Kai sulaukiau galimybės įsitraukti į UNICEF veiklą, nė sekundės nedvejojau. Jei tik žmogus turi galimybių, jis privalo padėti silpnesniems. Vis dėlto, kad ir kiek daug bepadėčiau nuolat jaučiuosi, kad padedu per mažai.

– Kaip jums pavyksa išlikti tokiu kukliu, draugišku, geru žmogumi?

– Toks esu ir toks buvau visą gyvenimą. Viskas, ką aš dariau ir darau, manęs nepakeičia. Taip mane išauklėjo tėvai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek