– Pirmas ir svarbiausias klausimas. Kaip du krepšininkai atsidūrė vienoje šeimoje?
Bradas: Du sportininkai vienoje šeimoje mums yra normalu. Mano visa šeima sportavo, tėvai žaidė krepšinį, sesuo – taip pat. Brigid šeimoje sesuo ir broliai taip pat užsiiminėjo šia sporto šaka. Du vienas kitą šeimoje suprantantys žmonės yra puiku. Mes galime kalbėtis apie sportą.
– Ar dalinate patarimus vienas kitam aikštėje?
Bradas: Mes žaidžiame skirtingose pozicijose aikštėje, todėl tai sunkoka. Aš nuolat sakau Brigid neprisirinkti kvailų pražangų. Ji nuolat kiša rankas (prie varžovių – aut. past.). Ji man pataria būti daug ramesniam. Vienas kitam galime padėti.
– Kodėl pasirinkote krepšinį?
Bradas: Kodėl pasirinkau aš? Mano tėvai žaidė krepšinį, visa mano šeima jį žaidė. Manau, tai yra pagrindinis sprendimas. Kai aš augau Australijoje, krepšinis buvo labai populiarus, todėl jis mane ir įtraukė.
Brigid: Mano šeimoje taip pat visi žaidė krepšinį. Tai darė mano vyresnės seserys. O ką darydavo jos, tuo norėdavau užsiimti ir aš. Neturėjau kito pasirinkimo.
Bradas: Brigid aukšta. Todėl tai normalu.
– Vilniuje gyvenate dvejus metus. Kokį įspūdį palieka mūsų šalis?
Brigid: Kai tik atvykome čia – man labai patiko. Prieš tai gyvenome Stambule ir Atėnuose, o tai – beprotiškai dideli miestai. Vilnius yra daug mažesnis, tačiau dėl to viskas tik patogiau. Čia yra daugiau mielų vietų, miestas turi savo aurą. O ir viską pasiekti galiu labai greitai.
Bradas: Taip, aš pritariu viskam, ką sakė Brigid. Mes prieš tai gyvenome dideliuose miestuose, kuriuose viskas buvo beprotiška, ir atvykus čia mums reikėjo prisitaikyti. Tai daug mažesnis miestas. Tačiau aš mėgaujuosi gyvenimu čia. Lietuvoje krepšinis yra sportas numeris vienas, mes turime gerbėjų. Atėnuose niekas neateidavo į rungtynes, neturėjome gerbėjų. Man, kaip sportininkui, tai labai svarbūs dalykai.
– Gyvenote valstybėse, kuriose nėra problemų dėl šilto oro. Kaip pavyko prisitaikyti čia?
Bradas: Tai yra vienas dalykas, kuris man sukelia problemų. Tačiau bent šiandien gera diena. Oro sąlygos yra tas dalykas, kuris mums buvo netikėtas. Vilniuje pirmą kartą pamatėme sniegą, jo nebuvome matę daugiau nei dvidešimt metų. Tai didelis skirtumas nuo to, ką mes buvome įpratę matyti. Tačiau tai yra gyvenimo tarpas ir aš juo mėgaujuosi.
– Brigid, šiemet žaidi „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komandoje. Kaip tau sekasi?
Brigid: Mūsų komanda labai talentinga. Merginos yra tikrai šaunios. Turime su jomis daug panašumų ir galime žaisti gerai. Galėjome pasiekti daugiau pergalių, tačiau rungtynių pabaigose vis šiek tiek pritrūkdavo. Manau, mums reikia laiko ir žaisime tikrai daug geriau. Reikia tęsti pradėtą darbą, tik tada galėsime galvoti apie pergales.
– Bradai, tu stebi Brigid rungtynes. Kokį įspūdį tau palieka moterų krepšinis?
Bradas: Aš esu „Kibirkšties“ gerbėjas numeris vienas. Vyksta įdomios kovos. Komandos yra vienodo pajėgumo, daug fizinės kovos, pražangų. Brigid grįžta namo su mėlynėmis ir nubrozdinimais, o žmonės manęs klausinėja: „Ką tu darai savo draugei?“
Man patinka stebėti moterų lygos rungtynes, kai tik turiu laiko būtinai atvykstu ir stebiu jas. Mėgaujuosi tuo. Šiuo metu gydausi traumas ir turiu daugiau laiko, todėl žiūriu visas rungtynes. Man smagu.
– Ar stebint rungtynes nekyla noras pačiam išbėgti į aikštelę ir padėti merginoms kovoti?
Bradas: Kartais tokios mintys kyla. Vis ką nors šūkteliu jai. Negaliu nieko blogo sakyti rungtynių teisėjams, nes po to jie teisėjaus mano rungtynėms. Turiu būti atsargus.
– Brigid, tu taip pat stebi Brado rungtynes. Kokį įspūdį jos tau palieka?
Brigid: Šį sezoną mačiau labai nedaug „Lietuvos ryto“ komandos rungtynių. Man tuo metu kaip tik vyksta treniruotės. Tačiau kiek man teko žiūrėti jų mačų, galiu pasakyti, kad šiemet jie tikrai turi puikią komandą, jie visi siekia bendro tikslo. Praėjusiais metais jiems nepasisekė, tačiau dabar, manau, bus viskas geriau.
– Ką veikiate Vilniuje laisvu laiku?
Bradas: Einame pasivaikščioti į senamiestį, tiesiog atsipalaiduojame, apsilankome parduotuvėse, išgeriame kavos. Neveikiame nieko, kas sukeltų įtampą. Jos mūsų gyvenime ir taip būna.
– Ar turite Vilniuje mėgstamas vietas?
Brigid: Turime kelis mėgstamus taškus, kelis restoranus, kuriuose lankomės. Kelias vietas, kur galime išgerti kavos.
Bradas: Mums patinka keli restoranai. Ten labai skanus maistas ir dirbantys žmonės yra labai paslaugūs mums. Ten taip pat skanu.
– Ar teko ragauti lietuviško alaus?
Bradas: Žinoma, man teko. Jis puikus. Žinau, kad atvykau į alaus gamintojų kraštą. Todėl jis tikrai puikus. Į Lietuvą buvo atvykęs mano tėvas, jis didelis alaus mėgėjas ir jam labai patiko.
Brigid: Aš tai pat ragavau alaus… Linksma, nes žmonės mano, kad australai tikrai turės mėgti alų… Taip ir yra. Čia atvykusi pamačiau, kiek daug žmonės geria alaus ir kokiuose bokaluose jis patiekiamas. Niekada gyvenime to nebuvau mačiusi.
– Ar turėjote problemų dėl maisto?
Bradas: Neturėjome didelių problemų. Jau ketverius metus keliaujame po pasaulį. Taip pat ir Australijoje. Juk nėra taip, kad turime tik vieną patiekalą ir jį visada valgome. Mes mėgstame daug ką. Neturime didelių problemų rinkdamiesi maistą ir čia.
Brigid: Jeigu mums pabosta restoranų maistas, tada aš gaminu namie. Moku pagaminti įvairių pasaulio virtuvių patiekalų. Stengiamės išmėginti ir tos šalies, kur esame, patiekalus… Pavyzdžiui, jūsų patiekalas…
Bradas: Iš mėsos ir bulvių… Cepelinai.
– Ar Lietuvoje ką nors apžiūrėjote?
Bradas: Porą kartų lankėmės Trakuose. Kai oras gražus, tai labai puiki vieta. Buvome surengę ten iškylą. Balandžio–birželio mėnesiais ten labai smagu. Kartą buvome nuvykę ir žiemą. Tačiau mums buvo pernelyg šalta. Mes vykome ten, kad pamatytume ledą ant ežero. Gyvenime to nebuvome matę.
– Ko labiausiai Lietuvoje ilgitės?
Bradas: Labiausiai ilgiuosi australiškos vasaros. Sezonai skiriasi. Tai, manau, pagrindinis dalykas. Pasiilgstu buvimo prie jūros saulėtą dieną. Tai yra tai, ko labiausiai ilgiuosi.
Brigid: Pasiilgstu savo šeimos… Tradicinių sekmadieninių šeimos pietų. Šiek tiek trūksta to bendravimo.
Bradas: Tačiau turime „Skype“. Dabar viskas paprasta.
– Jeigu aikštėje susidurtumėte abu vienas prieš kitą. Kas laimėtų?
Brigid: Bradas…
Bradas: Visų pirma ji gautų penkias pražangas. Toliau viskas būtų paprasta. Reiškia, nugalėčiau aš…
Brigid: Labai savimi pasitiki…
