„Lietuvos krepšinis išgyvena intensyvaus vystymosi periodą. Pernai įvykęs Europos čempionatas atvėrė plačias galimybes – turime puikią infrastruktūrą, bet esame įpareigoti tai išnaudoti. Augo mūsų krepšinio klubai. Šie metai taip pat bus išskirtiniai, nes laukia Londono olimpinės žaidynės“, – kalbėjo 47-erių A.Sabonis, šalies krepšinio vairą iš Vlado Garasto perėmęs prieš šešis mėnesius – 2011-ųjų spalį.
– Arvydai, kaip vertinate laikotarpį, kada einate LKF prezidento pareigas? – žurnalistai paklausė A.Sabonio.
– Praėjo kiek daugiau nei 6 mėnesiai. Dauguma darbų buvo pradėti iš anksčiau. Keli pradėti jau ir dabar.
– Kokia jūsų nuomonė apie legionierių limitą Lietuvos moterų ir vyrų klubams?
– Limitas padidėjo tik moterų klubams – leidžiama viena papildoma legionierė. Daugiau niekas nepasikeitė. Vyrų krepšinyje limitas reikalingas dviems klubams. Daugiau užsieniečių turi dar Pasvalio klubas.
Moterų lyga pati pageidavo padidinti legionierių limitą, kadangi kol kas, kaip suprantu, jaunos žaidėjos dar auga. Šis sezonas buvo išskirtinis, kovingas, ko anksčiau nebuvo, todėl kai kurios komandos nori pasistiprinti ir pasikviesti po dar vieną užsienio žaidėją. Šio sprendimo priėmimas ne dešimčiai metų, ne visam gyvenimui. Dabar yra tokia situacija, į kurią reikia atsižvelgti.
Kitais metais pažiūrėsime, kas gerai, kas blogai ir galėsime pakeisti sprendimą arba jį pratęsti. Niekas nenori leisti, kad būtų dešimt užsieniečių ir kelios lietuvės. To nebus, bet galbūt ateinantis sezonas pakeis kažką į gerąją pusę, galbūt prie stipresnių žaidėjų mūsiškės labiau pasitemps, greičiau progresuos.
– 2008-aisiais buvo priimta strategija mažinti legionierių skaičių.
– Visi kalbėjo ir kol kas visi nori palikti. Jie verda tose sultyse ir mato. Sprendimas nėra priimtas dešimtmečiui. Jei reikės, kitais metais sumažinsime.
– Buvo kalbų, kad kitą sezoną Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos LKL pirmenybėse gali žaisti tik nuo atkrintamųjų varžybų pradžios arba reguliariajame sezone rungtyniauti tik išvykose. Ką manote apie tai?
– Norisi, kad visiems būtų gerai. Suprantame ir didelius klubus, ir mažiukus. Bet sakau – jeigu bus priimtas tas sprendimas, tuomet galima nusileisti, kad dideli klubai nežaistų namie. Manau, kad jie turi pravažiuoti per visą Lietuvą, kadangi visi jų laukia. Jeigu jie nori nuskriausti savo sirgalius, tai yra jų reikalas. Bet kitus mes turime apginti.
– LKF ataskaitos konferencijoje daug klausimų sulaukė vaikų krepšinis. Ar teisinga, kad jauną žaidėją perviliojusi krepšinio mokykla kitai turėtų mokėti kompensaciją?
– Aš manau, kad taip turi būti. Privalo būti kažkokia tvarka. Manau, kad nebus lengva, bet kažkada reikia pradėti. Gyvenime yra visko įvykę. Mano mokykloje irgi išeidavo, ateidavo. Matysime, kaip tai veiks. Viskas yra nauja. Šiuo klausimu yra vieninga nuomonė. Yra sugalvoti skaičiai, yra kompensacijos dydis nuo 10 iki 12 metų – 1 tūkst. litų.
– Ar turite žinių dėl Donato Motiejūno atstovavimo Lietuvos rinktinei?
– Kokios žinios? Turime savo darbą ir galime siūlyti tai, ką siūlome Jonui Valančiūnui. Nieko naujo.
– Ko tikitės iš Lietuvos moterų rinktinės?
– Moterų komanda jauna. Buvau nuvažiavęs į Druskininkus ir pataikiau ant tos dienos, kai rungtynės su baltarusėmis prasidėjo 0:16. Nežinau, kas buvo. Galbūt jaudinosi (šypsosi). Matosi, kad yra energijos, bet dar trūksta kokybės, susižaidimo. Visos labai nori kažką padaryti, bet, kaip aš sakau, nereikia išlieti per daug energijos. Laikas eina ir jos susižais. To ir tikimės.
– O iš vyrų nacionalinės komandos?
– Kadangi tas visas peržaidimas yra nestandartinis įvykis, tai viskas ir gaunasi nestandartiškai. Ko gero kažkas ne tiesiai skris į Hiustoną. Vieni čia atvažiavę, kiti traumas turi apsigydyti. Šiais metais ne kaip visada viskas aišku, kaip turi būti. Tikimės, kad vyrai supranta ir atiduos visas jėgas, kad įrodytų, ko jie verti.
– Kuri rinktinė bus jūsų favorite artėjančiame Europos futbolo čempionate?
– Ką aš galiu pasakyti? Iš vienos pusės mane verčia sirgti už ispanus. Yra kas pataria (juokiasi). Iš kitos pusės – aš esu toks mėgėjas pasirgti už anglus. Bet žinau, kad, kaip ir visada, jie gražiai kalba prieš čempionatą. Paskui gaunasi kaip visada. Žinau už ką nesergu – tai italai. Kodėl? Nežinau. Ir sunkiai už vokiečius (šypsosi).
