„Ir vėl kartojame tą patį – ateina kažkoks momentas, kuomet varžovai „perlaužia“ rungtynes. Įkrentame į duobę ir ji mus nužudo, nebelieka jėgų atsitiesti. Jau nebežinau, kokios priežastys, ar čia patirties stoka, ar čia kas.. Nežinau.. Neturiu, ką pasakyti“, – sunkiai žodžius rinko R.Seibutis.
Kaip įprasta ilgiausiai rūbinėje po rungtynių liekantis komandos kapitonas ir vėl buvo itin nusivylęs, tačiau su žurnalistais bendravo noriai ir dėkojo sirgaliams už palaikymą.
– Pirmoje rungtynių dalyje vaisių davė varžovų spaudimas, pasitikimas nuo pat atakos pradžios. Kodėl vėliau tai nebeveikė?
– Varžovai prisitaikė – vis dėlto tai yra viena geriausių Europos komandų. Pirmus du kėlinius jie to nesitikėjo, pridarė ir klaidų. Antroje pusėje stengėmės išlaikyti agresyvumą, tačiau nepavyko. Kažkiek pritrūko ir jėgų, jiems pakrito metimai, o turėdama tvirtesnę persvarą ir CSKA pradėjo žaisti labiau atsipalaidavusi.
– Ar po pralaimėjimo dar yra vilčių patekti į kitą etapą?
– Nežinau, jūs mokate skaičiuoti geriau. Aš kas kartą einu į aikštę atiduoti visas jėgas ir noriu iškovoti pergalę. Nėra jų. Tačiau nereikia verkti, sezonas tęsiasi, yra daug rungtynių ir turime išmokti šias pamokas, pasiimti kažkokius pliusus – kiek jų galima pasiimti iš tokios situacijos.
Žinoma, skaudu ir man, ir sirgaliams, kad nėra pergalių. Noriu padėkoti jiems visos komandos vardu, kad mus palaiko, ateina į rungtynes, užveda.
– Ar CSKA labai skyrėsi nuo tos komandos, prieš kurią žaidėte pirmose rungtynėse?
– Taip, jie rungtyniavo kur kas agresyviau. Matėsi, kad mūsų žaidimas buvo labai gerai išanalizuotas, kiekvienos atakos pradžioje mus pasitikdavo lyg žinodami derinius. Žaisti buvo labai sudėtinga – tačiau Eurolygoje taip yra visada. Visi klubai pirmiausia stengiasi neleisti pasinaudoti stipriosiomis pusėmis.
– Ar teisėjų darbas buvo geras?
– Palikime tai jų kompetencijai. Rungtynėse, kuomet yra daug emocijų, galbūt sureaguoji kitaip, tačiau dabar to nepakeisi.
– Rengėte specialų gynybos planą Sonny Weemsui?
– Ne vien tik jam. Stengėmės dirbti gynyboje visi, žaisti kietai. Buvo ir perimtų kamuolių, varžovų klaidų, tačiau visą tai reikia paversti taškais, kas šiandien ne itin sekėsi. Jiems pabėgus į priekį, mums vėl pritrūko šalto proto.
– Skirtumas šiandien didesnis negu Maskvoje, vis dėlto, kurias rungtynes vertintumėte geriau?
– Maskvoje galimybė laimėti buvo didesnė. Nemanau, kad pralaimėjimas didesniu taškų skirtumu leidžia sakyti, kad mačas buvo geresnis. Manau, kad palyginus su pastarosiomis trejomis rungtynėmis, žaidžiame tikrai geriau.
Tačiau, kaip jau esu minėjęs anksčiau, reikia pergalių. Tik pergalės gali nuteikti geriau psichologiškai, nes kai jų nėra, viską labiau išgyveni, į kiekvieną epizodą reaguoji stipriau, jauti spaudimą. Trūksta šalto proto, ramybės, tačiau ji ateis su laiku – kad ir kada tai bus.
