– Kaip galėtumėte apibūdinti nuotaiką po pergalės? – žurnalistai paklausė R.Seibučio.
– Dėl tokių rungtynių verta numirti. Sunkus mačas nuo pirmos iki paskutinės sekundės – reikėjo dėl kiekvieno taško kovoti šimtu procentų, viską atiduoti gynyboje. „Panathinaikos“ yra komanda, kuri klaidų neatleidžia, tai matėme ir ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kai jie pasivijo mus. Svarbiausia, kad nenuleidome rankų, vyrai kovėsi visa širdimi, iki pat pabaigos. Negalėjome pralaimėti, manau, kad tikrai buvome verti pergalės.
– Jonas Mačiulis prieš mačą sakė, kad po Europos čempionato jam vis dar nesiseka atgauti formos. Iš kur tiek jėgų pas jus?
– Nežinau – čia paslaptis (juokiasi). Turėjau kelias laisvas dienas, Jono situacija turbūt kiek kita – jam iškart po čempionato reikėjo grįžti. Aš sužaidžiau Eurolygos atrankoje, o po jos gavau kelias laisvas dienas, kurios man buvo labai reikalingos. Vis tiek dar jaučiu, kad forma nėra pati geriausia, dar reikia geriau įsilieti. Vis dėlto aš labai džiaugiuosi, kad mūsų komandoje vyrauja nuostabi atmosfera, tad žaisti tampa lengviau.
– Tas paskutinis metimas turėjo būti toks sunkus.
– Žinoma, norėjau, kad gerai atrodytų (juokiasi). O jei rimtai, D.Diamantidis su A.Fotsiu apsikeitė ginamaisiais, tad neliko nieko, kaip tik žaisti „vienas prieš vieną“. Nusprendžiau nerizikuoti, mesti iš vidutinio nuotolio ir įkrito. Rezultatas rodo, kad sprendimas teisingas.
– Aikštėje buvo daug emocijų – kodėl?
– Esame emocingi žaidėjai, prie to prisideda ir aistruolių palaikymas, apylygis rezultatas. Atsitinka tokia situacija, kai atrodo „50 prieš 50”, o sprendimą teisėjas priima ne tavo naudai. Tai yra žaidimo dalis – nereikia ieškoti pasiteisinimų.
