„Man trūksta žodžių. Žiūrovai buvo nuostabūs. Tokie dalykai labai pamalonina ir priverčia dar labiau stengtis. Vis dėlto tikrojo jausmo net žodžiais apibūdinti negalėčiau. Esu aistruoliams labai dėkingas“, – po rungtynių kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Esi labai patyręs žaidėjas, bet ar jaudinaisi prieš išbėgdamas į aikštelę?
– Nesijaudinau (šypsosi). Tikrai nesijaudinau. Aš paprasčiausiai nesitikėjau, kad žaisiu. Kai komanda susikrovė tokį pranašumą, nebijojau pasirodyti aikštėje. Juk žinojau, kad nepagadinsiu reikalo. Žinoma, kai išbėgau žaisti, „Cibona“ atsigavo ir sumažino atsilikimą, bet nebuvo baisu, kad pralaimėsime. Esu labai laimingas, kad šiandien išėjau pabėgioti šešioms minutėms. Dabar reikia daug treniruotis. Dabar jau grįžau į sportininko gyvenimą.
– Kaip vertintum savo pasirodymą?
– Ir kojos, ir rankos neklausė manęs. Ir derinių dar nemoku, ir aikštelėje vietos sau nerandu. Reikia dar daug dirbti. Jeigu man pasako, ką reikia daryti, derinius žinau. Tačiau jeigu man pasako, kad reikia bėgti į savo vietą per pusę sekundės, tai priklauso nuo darbo ir automatikos. Treneris paklausė, kuriuos derinius ,moku geriausiai. Atsakiau, kad paprasčiausius, ir juos žaidžiau.
– Kokį įspūdį padarė šios rungtynės su Zagrebo krepšininkais?
– Svarbiausia, kad laimėjome. Dar yra daugybė dalykų, kurie kelia nerimą ir kuriuos privalome ištaisyti. Dabar mūsų Eurolygoje laukia du labai galingi varžovai. Tie varžovai, kurie pretenduoja į stipriausiųjų aštuntuką, o gal net ketvertuką.
