Š.Marčiulionis turi ką papasakoti apie savo spalvingą karjerą. Lietuvis matė ir šilto ir šalto – ir Europos, ir NBA krepšinio virtuvę.
Kalbėdamas su Rusijos naujienų portalo žurnalistu, Š.Marčiulionis patvirtino, jog vaikystėje jo pase įrašytas vardas buvo visai ne Šarūnas. „Kažkada vaikystėje pase buvo įsivėlusi klaida – mano vardas buvo Raimondas. Tačiau gerai to nepamenu. Niekada manęs niekas nevadino šiuo vardu“.
Buvęs Lietuvos rinktinės įžaidėjas pripažino, jog pirmieji metai NBA lygoje jam buvo labai sunkūs. „Į NBA patraukėme kartu su Žarko Paspaliu, Vlade Divacu, Draženu Petrovičiumi ir Aleksandru Volkovu. Vienintelis Divacas jau pirmaisiais metais gaudavo daug minučių aikštelėje, o mums keturiems tai buvo labai sudėtingi metai“.
Atvykęs iš karto pradėjau bendrauti su amerikiečiais, tačiau prasti anglų kalbos įgūdžiai sukeldavo nemažai problemų aikštelėje. Psichologiškai buvo sunku“, – apie savo pradžią NBA lygoje pasakojo Š.Marčiulionis.
Savo vardo krepšinio mokyklą įkūręs ir sėkmingai veiklą plėtojantis buvęs atletas pripažino, jog gerbia savo pirmąjį trenerį NBA lygoje – Doną Nelsoną, nepaisant didžiulio spaudimo, kurį jam specialistas suteikė.
„Su Donu sutarėme gerai. Aš jį gerbiu nepaisant to didžiulio jo spaudimo, kuris kartais buvo gal ir per didelis. Jam aš buvau eksperimentas – žaidėjas, iš visiškai kitokio pasaulio. Tiek jis, tiek aš nenorėjome nusivylimo. Bent jau dėl to tai tikrai sutarėme, nors buvo visko“, – pasakojo lietuvis.
Paprašytas palyginti D.Nelsoną ir trenerį George‘ą Karlą, kuris Š.Marčiulionį treniravo Sietlo komandoje lietuvis pratrūko.
„Problema buvo ta, jog į Sietlą atvykau po traumos, dėl kurios be krepšinio praleidau 18 mėnesių. Taip pat tuo metu „SuperSonics“ be manęs turėjo 5 labai stiprius gynėjus: Hawkinsą, McMillaną, Paytoną, Gillą ir Askew. Kiekvienam iš mūsų Karlas pažadėjo po 30 minučių aikštelėje. Būtent tada ir prasidėjo visos problemos.
Ar jis tikrai galvojo, kad galės aikštelėje vienu metu laikyti keturis gynėjus? Jis man pažadėjo, jog gausiu daugiau minučių atkrintamosiose varžybose, tačiau visi jo pažadai buvo iliuzija. Tada atkrintamosiose aš nežaidžiau nei sekundės! Tuomet aš jam pasakiau: „jūs – vagis. Jūs melavote man, atėmėte manęs viltį, nebenoriu su jumis turėti jokių reikalų“. Nesuprantu, kodėl jis negalėjo pasakyti visko, kaip yra – tiesiai šviesiai“, – širdgėlą liejo Š.Marčiulionis.
Kalbėdamas apie Lietuvos krepšinį Š.Marčiulionis pripažino, jog šiais laikais šalies krepšininkai yra per daug garbinami.
„Žinote, šiais laikais lietuviai dėl krepšinio pamišę. Žaidėjai yra per daug išaukštinami. Jie jaučia didžiulį spaudimą ir negali su juo susitvarkyti. Tai mes matėme praėjusiais metais Europos čempionate, tai matėme ir Londone.
Pasirengimo etape turėjome daug problemų, vos peržengėme Puerto Riko barjerą. Olimpiadoje mums pritrūko. Problema ta, jog nežaidžia mūsų lyderiai. Jie turi žaisti net ir tada, kai jiems kažkas nepasiseka. Jei per kėlinį pakeiti 20 žaidėjų, tuomet tu neturi žaidimo plano ir pasitikėjimo lyderiais. Jei treneris netiki savo vyrais, gero rezultato tikėtis neverta“, – kritikos strėles Lietuvos rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai skyrė Š.Marčiulionis.
