Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 22d. 13:10

Su Arvydu Saboniu SSRS jaunių rinktinėje žaidęs ispanas Chose Biriukovas su nostalgija prisimena ruses, o lietuvius vadina nacionalistais

Chose Biriukovas.
Chose Biriukovas. Jotdown.es nuotr.

Maskvoje gimęs „Dinamo“ klubo ispanas Chose Biriukovas, su Arvydu Saboniu žaidęs už sovietų jaunių rinktinę, su žurnalistais susitinka viename Madrido Moraleja rajono prekybos centre. Vos tik pradėjus pokalbį, buvęs krepšininkas prisimena: „SSRS gyvenimas buvo sunkus, nes parduotuvės buvo tuščios.“ Buvusi krepšinio legenda, kuri iš SSRS galiausiai persikėlė žaisti į Madridą už „Real“, pats šiandien yra bedarbis. Vis dėl to jis nusiteikęs optimistiškai.

Ch.Biriukovui pavyko išlaikyti romantišką krepšinio viziją. Jis nekenčia gynybos schemų, nes jos nuobodžios. Vertina Madrido „Real“ prezidento Florentino Perezo darbą.

Būtent čia gilios krizės ir sumaišties metu jis atrado blogiausius savo aspektus. Tačiau tą savo gyvenimo laikotarpį prisimena kaip nepakartojamą aukso amžių. Ir ne vien dėl sporto pasiekimų – taip pat dėl vyno, moterų ir pinigų, rašo interneto portalas jotdown.es.

Patiko rusės moterys

Treniruotis Ch.Biriukovas pradėjo sulaukęs dešimties metų. Mama, sužinojusi, kad yra galimybė vasarą sūnų nemokamai išsiųsti į sporto stovyklą, tą ir padarė. Už 45 km nuo Maskvos įsikūrusioje stovykloje būsimasis krepšininkas praleido pusantro mėnesio.

Pirmąjį trenerį Ravilį Šeremetjevą jis vadina antruoju tėvu. Paklaustas, ar tiesa, jog treneris liepdavo skaityti knygas ir lankytis muziejuose tų miestų, kur atvykdavo žaisti, Chose Biriukovas patvirtina, kad taip ir būdavo.

Ten jis tris kartus per dieną treniruodavosi, savaitgaliais galėdavo pailsėti. „Sovietų Sąjungos struktūra buvo palanki bet kuriai sporto šakai. Turėjome galimybę tiek studijuoti, tiek sportuoti“, – prisimena krepšininkas. Vėliau aštuonerius metus jis mokėsi vienoje geriausių SSRS mokyklų.

Pirmąjį trenerį Ravilį Šeremetjevą jis vadina antruoju tėvu. Paklaustas, ar tiesa, jog treneris liepdavo skaityti knygas ir lankytis muziejuose tų miestų, kur atvykdavo žaisti, Ch.Biriukovas patvirtina, kad taip ir būdavo: „Buvome ne tik gera, bet ir protinga komanda. Treneris liepdavo skaityti knygas. Jei mokykloje prastai sekdavosi, neleisdavo žaisti. Turėdavome likti namie ir mokytis.“

Aštuntoje klasėje jis jau buvos skaitęs Fiodoro Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“, po metų perskaitė Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Grįžęs į tėvų tėvynę Ispaniją, Ch.Biriukovas daug laiko praleido bibliotekose, nes metus jam neteko žaisti: „Ten būdavo beprotiškai daug knygynų, jose pardavinėdavo kirilica rašytas knygas. Pirkau daug, ypač tų, kurių SSRS buvo neįmanoma įsigyti. Išmokus ispaniškai, viskas pasidarė daug paprasčiau, nes rusų autorių knygas galėjau skaityti šia kalba.“

Pirmieji metai, praleisti Ispanijoje nežaidžiant, buvo labai sunkūs: „Nei aš, nei mama nesupratome, kodėl atvykome, o man žaisti neduoda.“  Jam buvo paaiškinta, kad žaisti negalima, kol nesutvarkytas pilietybės klausimas.

Paklaustas, kodėl nenorėjo išvykti iš Sovietų Sąjungos, jis sakė: „Buvau laimingas, žaidžiau Maskvos „Dinamo“ klube, uždirbau pinigų. 19 metų vaikinui tai buvo labai gerai, o Rusijos moterys kokios buvo... Neslėpsiu, trūko daug ko. Bet žmonės buvo geresni.“

NBA – šlamštas

Paprašytas palyginti jo laikų krepšinį su šiandieniu, prieš 16 metų karjerą baigęs 48 metų Ch.Biriukovas sako, kad ši sporto šaka evoliucionuoja labai greitai, tačiau dabartinė NBA lyga jam atrodo šlamštas. Kaip ir jugoslaviškas krepšinis: „Eina po velniais krepšinis, kurį mums atnešė jugoslavai. Tai tiesiog žudo tikrąjį krepšinio veidą.“

Jam pikta, kad per 24 sekundes, kurias trunka viena ataka, dažnai nesurengiama nė viena kontrataka: „Tai didžiausia nesąmonė – vien gynyba ir gynyba!“

Tuomečio Madrido „Real“ trenerio Želko Obradovičiaus vis prašydavo, kad neverstų jų vien gintis, o leistų ir pulti: „Turint Arvydą Sabonį komandoje tikrai galima nuveikti kažką daugiau nei surinkti 54 taškus“, – piktinasi buvęs Lietuvos krepšinio legendos komandos draugas.

Tačiau yra vienas treneris, kurį Ch.Biriukovas mini geru žodžiu. Tai amerikietis George'as Karlas: „Šioje šalyje jis sukūrė krepšinio mokyklą. Kas savaitę mums duodavo po dvi knygas – vieną apie gynybą, kitą apie puolimą. Ten viskas būdavo surašyta, kaip kokioje situacijoje elgtis.“

Tačiau net ir G.Karlas buvo nušvilptas komandos gerbėjų: „Taip, Madrido publika yra sudėtinga. Prarask kamuolį „Bernabeu“ salėje ir visi tave gyvą suvalgys, apkaltins galvojimu vien apie pinigus ir moteris. Treneriui nepasisekė, nes sezono pradžioje neteko Draženo Petrovičiaus, gruodį buvo nužudytas Fernando Martinas, sausio pabaigoje ilgalaikę traumą patyriau aš. Tai buvo pirmieji trenerio vadovavimo metai. Ką galima padaryti netekus trijų starto penketo žaidėjų?“

Ch.Biriukovas palaiko ryšius su buvusiais komandos draugais: „Su A.Saboniu buvome draugai. Kita vertus, visi ieškojome savo vietos visuomenėje. Kad ir kaip būtų, su tais žmonėmis iki šiol palaikau nuostabius santykius. Vis dar susitinkame.“

Pasiteiravus, ar atstovaujant SSRS nebuvo problemų su lietuviais krepšininkais, Chose Biriukovas sako, kad šie buvo nacionalistai.

Kalbėdamas apie patį karališkąjį krepšinio klubą, jis jį vadina „sekinančia vieta“: „Kadaise esu pasakęs – jei būtume mažiau spaudžiami, savo darbą darytume geriau. Taip manau iki šiol.“

Lietuviai – dideli nacionalistai

Paprašytas prisiminti geriausią karjeros momentą, Ch.Biriukovas nė nemirkteldamas sako, kad tai susitikimai su Barselonos ekipa ir vienos 1989-ųjų rungtynės Atėnuose: „Tai buvo įspūdingas, gražus, greitas žaidimas“, – šypsosi.

Taip pat jo atmintyje iškyla trisdešimtmetis Sabas, žaidžiantis sužeista koja: „Tąkart jis taip gerai sužaidė. Galvoju, kaip būtų buvę, jei jis būtų buvęs dešimtmečiu jaunesnis ir sveika koja.“

Žurnalistui pasiteiravus, ar atstovaujant SSRS rinktinei nebuvo problemų su lietuviais krepšininkais, Ch.Biriukovas sako, kad nors nesutarimų nebuvo, bet šie visuomet norėdavo žaisti už Lietuvą: „Visi buvo nacionalistai. Iki tam tikro taško juos suprantu. Žmonės turi mylėti savo žemę, pažinti savo kalbą, tokius dalykus reikia nešioti savyje.“

Prisimindamas Maskvos „Dinamo“ rungtynes su Kauno „Žalgiriu“, jis sako, kad muštynės kildavo dažnai.

Šiuo metu bedarbė krepšinio legenda su žmona augina du mažus vaikus, dalis jo šeimos gyvena Rusijoje: „Atvirai pasakius – tai ne gyvenimas. Tačiau kiekvienas ieško savo kelio.“
 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 24sek