„Kai buvau mažas, tai nervindavo, – prisipažino šviesiaplaukis mėlynakis T.Sabonis. – Dabar jau nebekreipiu dėmesio, tiesiog žaidžiu krepšinį.“
Kiek lėtokam, bet turinčiam taiklią ranką T.Saboniui ispanai ne kartą siūlė priimti Ispanijos pilietybę ir per krepšinio varžybas atstovauti jų šaliai, bet lietuviškai su vos juntamu akcentu kalbantis puolėjas atsisakė.
„Ir aš, ir tėtis norėjome, kad išsaugočiau lietuvišką pasą. Esu lietuvis ir reikia atstovauti Lietuvai. Čia žaisti – garbė, man čia patinka, myliu Lietuvą, todėl reikia laimėti“, – iš tėvo T.Sabonis paveldėjo ir kovingumą.
