Vladimiras Romanovas: pavydas Rusijai ir noras, kad „Žalgiris“ būtų kitoks klubas Europoje

– Ar esate patenkintas „Žalgirio“ komplektavimu kitam sezonui? Visus planus pavyko įgyvendinti?
 
– Beveik visiškai patenkintas, tačiau ne šimtu procentų. Iš vienos pusės, įsigijome pajėgius lietuvius žaidėjus Kaukėną ir brolius Lavrinovičius. Iš kitos – kvietėme ir Jasikevičių, tačiau jis pasirinko „Barceloną“. Turbūt žmona jį paveikė, pasakė, kad reikia galvoti apie ateitį. Šarūnas jau greitai baigs karjerą, turbūt liks gyventi Ispanijoje, gal užims postą Eurolygos vadovybėje. Gaila, nes „Žalgiriui“ įžaidėjo pozicijoje trūksta tokio lygio lietuvio, teko kviesti legionierių. Buvo noras sudaryti komandą iš vienos šalies žaidėjų, kas šiuolaikiniame Europos krepšinyje būtų precedentų neturintis atvejis.
 
Kaip aptarinėjome komandos projektą su mūsų būsimu treneriu Joanu Plaza, jis ne tik labai aistringai priėmė šią idėją, jis tiesiog „užsidegė“ ja. O ir mūsų sirgaliai buvo už tai, kad būtų pakviestas strategas, turintis garsų vardą Europoje.
 
– Ar tiesa, kad svarstėte Jono Kazlausko kandidatūrą, kuriam vadovaujant „Žalgiris“ 1999 metais laimėjo Eurolygą?
 
– Taip. Be to, buvau nieko prieš palikti ir ankstesnį trenerį – Aleksandrą Trifunovičių. O ir Lietuvoje jauni treneriai išaugo, muša kanopomis. Tačiau galiausiai pasirinkau ispaną, nes su juo radome abipusį supratimą – tiek finansiniais klausimais, tiek ir dėl taktikos ir sudėties komplektavimo. Nors ir čia yra išimčių – pavyzdžiui, ilgai ginčijomės dėl jauno amerikiečio „centro“ Jeffo Foote'o. Visgi krepšininkams iš už Atlanto dažniausiai prireikia daug laiko priprasti prie europietiško žaidimo stiliaus. Pavyzdžiui Ty Lawsonas yra NBA klubo starto penketo žaidėjas, 10-yje rungtynių buvo pripažintas geriausiu žaidėju, tačiau „Žalgiryje“ du treneriai su juo nesusitvarkė, taip ir nesugebėjo priderinti prie europietiško kolektyvinio žaidimo. O Sonny Weemsas, atvirkščiai, prisitaikė lengvai.
 
– Nesigailite, kad atidavėte jį CSKA? Juk klubas ne tik susilpnėjo, bet ir pastiprino varžovą VTB Vieningoje lygoje...
 
– Ne. Nes su Weemsu turėjome kitų problemų.
 
– Kokie sezono tikslai keliami „Žalgiriui“?
 
– Kol kas sunku spėlioti. Pasibaigs priešsezoninis pasiruošimas, susižais komanda – tuomet ir matysime.
 
– Dėl Eurolygos formato išplėtimo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ nežais namų rungtynių nacionalinio čempionato reguliariajame sezone. Ar sunku buvo susitarti su LKL vadovybe?
 
– Taip, nelengva. Teko įtikinėti, jog gauname daugiau nei prarandame, kad stengiamės suderinti visų lygų interesus – ir LKL, ir VTB Vieningosios lygos. Nacionalinis čempionatas nieko nepraranda, juk mes sužaisime su visomis komandomis jų aikštėse, todėl populiarumas nenukentės.
 
Deja, Lietuvos pirmenybėse pageidaujama virti savo sultyse, o ne susitikti su pajėgiomis Rytų Europos komandomis. O juk tai ne tik padeda augti mūsų ekipų lygiui, o ir dovanoja sirgaliams daugiau įdomių rungtynių. Pavyzdžiui „Žalgirio“ ir CSKA dvikovos sukelia milžinišką susidomėjimą ne tik Kaune, o ir visoje Lietuvoje. Net Eurolygos mačai kartais neduoda tokio efekto. Todėl ir gerbėjai patenkinti. Tokiose rungtynėse, kaip su CSKA, jiems svarbus ne tik rezultatas, o ir gražus žaidimas.
 
– Tai prieš metus ir tapo pagrindine trenerio Elliaso Zouroso atleidimo priežastimi po pirmųjų Eurolygos rungtynių, kurias pralaimėjote armiečiams?
 
– Ne, graikui turėjome kitų pretenzijų. Pairuošimo sezonui metu jis buvo užsiėmęs su rinktine Europos čempionate, be to, reikalavo paskirti savo asistentą, o mes turėjo gerą savo trenerį. Vėliau Zourosas norėjo paimti į Gomelskio taurės turnyrą visus rinktinės žaidėjus, ką tik grįžusius iš žemyno pirmenybių. Įtikinėjau jį, kad netikslinga į Maskvą siųsti nesusižaidusią komandą, ko pasekoje mūsų jaunimas be lyderių sužaidė padoriai – CSKA pralaimėjo tik 8 taškais. O namie Eurolygoje buvo kur kas prasčiau. O juk buvome dėl lokauto įsigiję žaidėjų iš stipriausios pasaulio lygos ir galėjome tikėtis solidesnio pasirodymo.
 
– Plaza gali būti ramus, kad jam neparodys į duris taip pat greitai, kaip Zourosui?
 
– Tegu ramiai dirba. Treniruotėse jis elgiaisi visiškai kitaip. Matosi, kad treniruočių metu vyrauja geležinė disciplina, kad žaidėjai jaučia didelį trenerio autoritetą. Manau, Plaza gali pasiekti rimtų rezultatų.
 
– 15 tūkstančių žiūrovų talpinanti „Žalgirio“ arena reguliariai užpildoma. Rusijoje reikalai su krepšinio varžybų lankomumu yra kur kas prastesni. Ar tai susiję tik su ypatinga lietuvių aistra krepšiniui, ar visgi mūsų klubai blogai dirba su sirgaliais?
 
– Tiksliai galiu pasakyti, kad Lawsono ir Weemso įsigijimas prieš praeitą sezoną teigiamai atsiliepė mūsų populiarumui. Bet nauda ne tik tame. Pavyzdžiui, mūsų jaunasis puolėjas Mindaugas Kuzminskas kiekvienoje treniruotėje kovojo prieš Weemsą – ir ne itin nusileido. „Žalgiryje“ jis žaidė mažokai, todėl svarstėme galimybę jį paskolinti, tačiau Mindaugas pats paprašė palikti jį komandoje, nes net ir treniruotėse prieš tokį meistrą įgaudavo neįkainojamos patirties, mokydamasis iš NBA žaidėjo.
 
Rusija turi svarbiausia – valstybės palaikymą krepšiniui, dalyvavimą sporto vystymo programoje. Asmeniškai man tai kelia pavydą gerąja to žodžio prasme. O lygis ir taip kasmet kyla. Žodžiu, kryptis teisinga – tereikia nenustoti vystytis.