VTB lygos vadovas Andrejus Širokovas apie VTB sezoną ir naujas perspektyvas

Jis apibendrino neseniai finišavusių varžybų rezultatus, atsakė į klausimus apie teisėjavimą bei papasakojo apie klubus, kurie gali papildyti lygą. Be to, buvo suformuluoti ateinančio sezono tikslai ir uždaviniai.

– Dabar galima užtikrintai tvirtinti: atkrintamųjų varžybų formato pakeitimas pasiteisino. Kas pirmasis pasiūlė atsisakyti Finalo ketverto ir rengti tokio pobūdžio turnyrą?

– Sergejus Ivanovas, VTB Vieningosios lygos prezidentas. Jūs teisūs: formato pakeitimas pasiteisino. Netgi viršijo mūsų lūkesčius. Kuomet su kolegomis iš Krasnodaro į Maskvą grįžome po lemiamų „Lokomotiv“ – CSKA finalo serijos rungtynių, vieningai sutarėme, kad pakartoti tokias atkrintamąsias varžybas bus labai sunku. Juk buvo visko – ir intrigos, ir dramatiškų mačų pabaigų, ir netgi muštynių... Tačiau, be abejo, rezervų lygą padaryti patrauklesne dar turime. Krepšinio sirgalius turime pripratinti prie fakto, jog gegužė ir pirmoji birželio pusė – pats karščiausias krepšinio sezono metas! Puikios rungtynės per televiziją rodomos kiekvieną dieną... Rusijoje krepšinis turi savo auditoriją. Ji nėra labai didelė, todėl reikia pasistengti ją praplėsti.

– Krepšinis kiekvieną dieną – tai puiku. Tačiau žaidėjai skundžiasi, jog penki mačai per savaitę – per didelis krūvis.

– Į tai mes tikrai atsižvelgsime sudarinėdami kito sezono kalendorių. Per šią savaitę bus parengti trys skirtingi varžybų grafiko projektai. 14 dieną vyksiančiame lygos tarybos posėdyje nuspręsime, kuris iš jų yra optimalus. Žiūrint iš kitos pusės, krepšininkai rungtyniauja ne kam kitam, o žiūrovams. Už tai jie gauna didžiulius atlyginimus. Ir kas žino – jeigu varžybų kalendorius nebūtų buvęs būtent toks, galbūt nebūtų buvę ir tokios intrigos... Aišku, nėra jokių abejonių, kad protingas korekcijas įvesti būtina. Vienas iš variantų – po namų rungtynių daryti dienos pertrauką. Kitas – prieš varžybų perkėlimą į kitą miestą komandoms suteikti dvi dienas poilsio.

– O kaip į šio sezono atkrintamąsias varžybas reagavo televizijos kanalo „Rossija-2” atstovai? Jie patenkinti bendradarbiavimu?

– Turbūt klausti reikėtų jų... Mes atkrintamųjų varžybų nušvietimu esame patenkinti. Tiek daug krepšinio visiems prieinamame Rusijos televizijos kanale nebuvo niekada! Tiesa, visuomet norisi daugiau. Pavyzdžiui, reguliarųjį sezoną galima transliuoti ir reguliariau... Pasikartosiu: mes visų pirma žaidžiame žiūrovams. Ir VTB Vieningoji lyga skatina klubus kuo labiau kelti jų namų arenų lankomumą.

– Turbūt šiuo aspektu „Žalgiris“ yra nepralenkiamas?

– Taip. O antrąją ir trečiąją vietas pagal lankomumą užėmė kitos dvi Lietuvos komandos – „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“. Tiesa, artimiausi jų persekiotojai liko visai greta. Pavyzdžiui – „Lokomotiv“. Tie klubai, kurių namų lankomumas nuolat yra labai mažas, rizikuoja gauti baudas. Šį klausimą aptarsime artimiausiame lygos tarybos susirinkime. Gali būti, jog premijos tokiems klubams bus sumažintos per pusę. Tačiau džiugu, kad gerų pavyzdžių turime daugiau. Kuomet mes su lygos ofiso darbuotojais atvykome į penktąsias Chimkuose vykusias vietos komandos pusfinalio rungtynes su CSKA, buvome sukrėsti arenoje tvyrojusios atmosferos. Buvo ne prasčiau nei Lietuvoje arba Serbijoje! Galime prisiminti ir finalo serijos mačus Krasnodare – „Lokomotiv“ palaikymas buvo fantastiškas! Šie pavyzdžiai rodo, jog viskas priklauso nuo klubų noro dirbti su savo sirgaliais.

– Kaip lyga gali išvengti tokių incidentų, kaip „armiečių“ sirgalių išprovokuotos masinės muštynės Krasnodaro arenoje?

– Lygos vadovybė į tą situaciją sureagavo akimirksniu. Krasnodare atlikome operatyvų tyrimą, apklausėme liudininkus, klubams davėme atitinkamus nurodymus ir rekomendacijas. Netrukus gavome kolektyvinį CSKA ir „Lokomotiv“ laišką, kuriame buvo teigiama, jog su lygos keliami reikalavimai priimti. Kito mačo metu jau nebebuvo jokių incidentų ir provokacijų.

– Atkrintamųjų varžybų metu nebuvo išvengta klausimų apie teisėjavimą. Pastebėta, kad šiuo klausimu operatyvumą bei griežtumą pademonstravo ir pati lyga.

– Taip. Pranešiu jums tai, kas iki šiol buvo ne vieša informacija. Dėl prasto darbo penki iš šešių teisėjų, dirbusių antrųjų „Žalgirio“ – „Nižnij Novgorod“  serijos rungtynių  metu  bei ketvirtųjų CSKA – „Krasnie Krylia“ serijos rungtynių metu, buvo nušalinti iki sezono pabaigos. Tendencingumo arbitrų veiksmuose nebuvo, tačiau jų darbo lygis nebuvo toks, kokio reikalauja lyga.

Tuo pačiu aš esu visiškai įsitikinęs: 80 proc. problemų dėl teisėjavimo egzistuoja tik žmonių sąmonėje. Per ilgus metus Rusijos čempionatus stebinčių sirgalių galvose susiformavo toks stereotipas, o jo per vieną dieną nepakeisi... Šia tema kalbėjausi su VTB Vieningosios lygos vykdančiuoju direktoriumi Tomu Pačėsu. Paklausiau: „Tomai, juk pats esi treneris, nuolat besiginčijantis su teisėjais. Ar buvo taip, jog kitą dieną, šalta galva peržiūrėjęs rungtynes suprastum, kad buvai neteisus?“ Sulaukiau atsakymo: „80 proc. atvejų, jeigu net ne dažniau“!

Suprantama, jog po mačo žaidėjų ir trenerių emocijos verda. Tačiau iš tikrųjų teisėjai klysta kur kas rečiau, nei atrodo. Ir klysta į abi puses... Štai šviežias pavyzdys. Pirmųjų pusfinalio tarp „Chimki“ ir CSKA komandų rungtynių komisaro ataskaitoje yra įrašas apie tai, jog Chimkų ekipos puolėjas Paulas Davisas  arbitrams parodė pinigų skaičiavimą imituojantį gestą ir pareiškė: I will pay more! („Aš sumokėsiu daugiau, – liet.). Teisėjai epizodą praleido, techninės pražangos amerikietis negavo. Mačą „Chimki“ laimėjo trijų taškų persvara. Kitose rungtynėse už analogišką veiksmą Davisas jau buvo nubaustas. Mačo rezultatą pamenate? „Chimki“ pralaimėjo dviem taškais. Taigi, didelis klausimas, kas iš tikrųjų turėjo pačią didžiausią įtaką serijos baigčiai..

– Galbūt verta, kaip futbole, bausti žaidėjus ir trenerius už arbitrų kritiką?

– Neatmestinas variantas. O dar geriau  – suteikti galimybę visoms suinteresuotoms pusėms nuleisti garą ir peržiūrėti vaizdo įrašą. Esu įsitikinęs: po to kritikos būtų daug mažiau. Tačiau prisipažinsiu, jog Sergejaus Monios pareiškimas „teisėjai nužudė „Chimki“ mane tik džiugino. Juk tai kelia susidomėjimą atkrintamosiomis varžybomis, pritraukia papildomo dėmesio. Kalbėdamas su „Chimki“ generaliniu direktoriumi aš netgi pajuokavau: „Būtų nuostabu, jei prieš trečiąsias rungtynes Monia pareikštų, jog Chriapa įkąs teisėjui, o šis taps vampyru“...

Žinoma, tai tik pokštas, tegul Viktoras nesupyksta... Tiesiog bet kokia reklama turnyrui yra naudinga. Žinoma,  nėra labai gerai, kai žaidėjų emocijos peržengia visas ribas, ir pokalbių apie teisėjavimą kyla daug daugiau, nei apie patį žaidimą. O krepšinis juk buvo klasiškas! Taigi, pasikartosiu: problemų šaknys – žaidėjų ir teisėjų mentalitete.

Pažymėsiu ir tai, jog du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos mes renkame arbitrus lygos mačams – sąžiningumas ir profesionalumas. Kad ir koks geras būtų teisėjas, jeigu kyla abejonių dėl jo šališkumo, tokio žmogaus paslaugų mes atsisakome. Šiuo klausimu lygoje dirba daug kompetentingų žmonių.

– Kaip sekasi derėtis su Rusijos krepšinio federacija dėl šalies čempionato rengimo teisių?

– Esant dabartinei federacijos valdžiai, galimybes, jog diskusijos baigsis pozityviai, aš įvertinčiau dviem procentais. O gal net ir mažiau. Žinoma, mums labai norėtųsi, kad Rusijos čempionas oficialiai paaiškėtų VTB Vieningosios lygos čempionate. Susiklosčiusi situacija panaši į tą, kuri yra Ukrainoje, kur čempione pripažįstama 16-a šalies komanda. Tai absurdas...

Žiūrint iš kitos pusės, kelialapiai į Europos taures dalijami tik pasibaigus VTB Vieningosios lygos sezonui. Joje ir toliau varžysis visos stipriausios šalies komandos. O jeigu kažkam rungtynių per mažai, galima sustiprinti šalies taurės varžybų prestižą, jų laimėtojui suteikiant kelialapį į europines varžybas. Dėl visko galima susitarti. Ir jeigu federacijos problemas spręs ne tik jos prezidentas, bet ir vykdomojo komiteto nariai – žmonės, krepšiniui atidavę visą gyvenimą – galimybės pasiekti pozityvių susitarimų gerokai išaugs.

– Kokia galimybė, jog kito sezono kvalifikacinėse varžybose dalyvaus niekad turnyre nesivaržę Rusijos klubai?

– Pagal taisykles, kvalifikacinėse varžybose turėtų dalyvauti dvi prasčiausiai pastarajame reguliariajame sezone pasirodžiusios komandos – „Neptūnas“ ir „Kalev“. O oficialių prašymų, kurie visiškai atitinktų mūsų reikalavimus, kol kas turime tik vieną – lygoje varžytis nori „Šiauliai“. Dar yra Volgogrado „Krasnij Oktiabr“ klubo pageidavimas. Artimiausiu metu vyksime ten ir apžiūrėsime infrastruktūrą. Nors komanda ten nebloga – ko vertas vien faktas, jog jos sudėtyje žaidžia du buvę Rusijos rinktinės nariai Padiusas ir Licholitovas. Bendravome ir su Vladivostoko „Spartak“ vadovybe. Jie pasakė: jeigu lygoje paaiškės ir Rusijos čempionai, mes paduosime prašymą. Ne –  reiškia ne. Daug kartų kalbėjome ir su Superlygos čempiono Jekaterinburgo „Ural“ klubo atstovais, bet prašymo priimti į lygą kol kas nesulaukėme. Panašu, jog mūsų lygos reikalavimus atitinkančio finansavimo ten kol kas nėra.

Pareiškimus galima paduoti iki birželio 15 dienos. Žinoma, suinteresuotumą rodo daug klubų. Pavyzdžiui, bulgarų „Akademik“. Patys aktyvausi yra gruzinai. Tiesa, oficialaus rašto iš Tbilisio – „Armia“ ir „Dinamo“ klubų – kol kas taip pat negavome. Patys paskui kažką lakstyti tikrai neketiname.

– Jeigu koks nors Rusijos klubas nustotų egzistuoti, kas jį pakeistų? Kiek yra žinoma, šiuo metu ne itin gerus laikus išgyvena „Triumf“ ir „Krasnyje Krylja“ ekipos.

– Kiek aš žinau, „Krylia“ visas problemas jau išsprendė. Na o „Triumf“ taip pat pratęsė savo sutartį su lyga. Jeigu kažkas nutiks, galvosime ką daryti, tačiau kol kas priežasčių jaudintis nematau.

– Prieš keletą metų VTB Vieningoje lygoje vos neatsidūrė Tel Avivo „Maccabi“ klubas. Ar ši tema dar aktuali?

– Taip, antraisiais lygos egzistavimo metais buvome greta tokio susitarimo, bet laišką apie savo norą dalyvauti lygoje „Maccabi“ tuomet atsiuntė per vėlai. Vėliau prie šios idėjos mes nebesugrįžome. Visgi tai kitas regionas, o mes turnyrą rengiame Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

– Kokios pagrindinės lygos užduotis ateinančiame sezone?

– Kaip jau minėjau, šis sezonas buvo toks intriguojantis, jog pakartoti sėkmę bus labai sudėtinga. Tačiau dėsime visas pastangas, kad taip nutiktų. Paraleliai derėsimes, kad Eurolyga mums skirtų ne kelialapį į kvalifikacinį turnyrą, o į pagrindines varžybas. Tai yra pagrindinis mūsų tikslas.