Tuo tarpu komandos nesėkmės atveju pirmas žmogus, kuris atsiduria nepatenkintų fanų taikinyje, dažniausiai būna vyriausiasis ekipos strategas.
Kad ir kaip ten būtų, svarbiausias asmuo, be kurio aikštelėje būtų tik 48 minučių mėsmalė, yra vyriausiasis treneris. „The New York Times“ atliktos analizės duomenimis, komandos strategų reikšmė NBA lygoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo labai pastebimai ir žaidimas tampa vis labiau priklausomas nuo trenerio.
Video medžiagos naudojimas, akivaizdus skautų, kurie studijuoja priešininkų žaidimo stilių važinėdami iš miesto į miestą, vaidmens padidėjimas bei vyriausiųjų trenerių atmintis, prilygstanti enciklopedinėms žinioms, daro didžiulę įtaką tam, kaip žaidžia jų vadovaujami klubai.
Tačiau tai kartu daro NBA lygą pakankamai prognozuojamą, nes krepšininkai savo varžovams retai kada gali pasiūlyti kažką netikėto, nes visi veiksmai ir derinukai dažnai būna detaliai išanalizuoti.
New Jersey trenerio padėjėjas, Lawrencas Frankas, po kiekvienų varžybų būna labai užkimęs. Tačiau taip yra ne dėl to, kad jis rėkia ant teisėjų ar garsiai skanduoja padrąsinančius šūkius. Jis sėdi už atsarginių suolelio ir patarinėja „Nets“ komandai, kaip jai reikia žaisti gynyboje. Frankas yra skautas, žinantis apie priešininkų ekipas praktiškai beveik viską.
„Aš dievinu stebėti žaidimą ir stebėti, kaip rungtyniauja kitos komandos. Ne vien tik todėl, kad man reikia pasiruošti, bet ir dėl to, kad ką nors išmokčiau, sugebėčiau įžvelgti klaidas. Tad iš karto, kai tik pamatau ką nors įdomaus, aš tai užsirašau (ir tuo nesiskiriu nuo bet kurio kito iš 29 skautų visoje NBA“,– atviravo „Nets“ komandos „akys ir ausys“.
Dėl šios priežasties dauguma NBA komandų akistatų laimi tie, kurie pateikia daugiausiai siurprizų. Tačiau lygoje žaidžia tiek daug veteranų, už klubų vairo sėdi tokie patyrę treneriai, jog sugalvoti ką nors naujo iš tikrųjų tampa labai sudėtinga. Ir jeigu pavyksta nauji sumanymai vieną vakarą, vėliau jie neišdegs, kadangi kitų komandų skautai jau bus sugalvoję, kaip įveikti naująją strategiją.
Nepaisant to, nors komanda ir žino priešininkų veiksmus, jie vis tiek privalo drausmingai žaisti gynyboje. Niekam nenuostabu, jog Jutos „Jazz“ treneris naudoja tą patį derinį du-prieš-du jau gerus du dešimtmečius, tačiau jie vis dar veikia. Tas pats ir su „Lakers“ strategu Phillu Jacksonu. „Tu žinai, kad „Lakers“ žais trikampe puolimo schema. Tačiau dėl to tikrai nėra lengviau juos sustabdyti“, – kalbėjo „Nets“ klubo įžaidėjas Devinas Harrisas.
