Vieni giria trenerį Joaną Plazą, nors tos kelios ypač skaudžiai pralaimėtos rungtynių pabaigos tikrai turėjo pasekmių rezultatams. Kiti – krepšininkus, kurie aukojosi ir baigė sezoną, nors trūkus kantrybei ir šie paskelbė boikotą. „Žalgirio” gelbėtojais ir didvyriais tapo aistruoliai su savo tiesiog neįtikėtinu palaikymu. Jie ir įkvėpė visus nenuleisti rankų.
Tai buvo žiaurus vienybės testas, kurį tik „Žalgirio” dvasia ir pajėgi įveikti.
Klubas namų arenoje sužaidė kiek daugiau nei 30 rungtynių ir už bilietus surinko 7 milijonus litų. Ši suma daug pasako. Turint tokį aistruolių palaikymą tikrai galima žvelgti į priekį ir kurti planus, tačiau dabar klubo vadovai priversti žvelgti atgal ir taisyti buvusių šeimininkų šiurkščias klaidas, kurios klubui paliko milijonines skolas.
Šiuo metu Kauno „Žalgirio” generalinis direktorius Paulius Motiejūnas sunkiai pagaunamas. Kaip supratome, susitikimas keičia susitikimą. Tačiau buvo labai smagu, kad įtemptą dieną, prieš pat dar vieną susitikimą, jis rado laiko atsakyti į kelis klausimus. Nors jų buvo paruošta gerokai daugiau.
– Pauliau, ar yra žinoma, kurių krepšininkų „Žalgirio” gretose kitą sezoną neišvysime arba juos išlaikyti yra minimalios galimybės?
– Visus išlaikyti yra minimalios viltys. Reikia suprasti, kad biudžetas sumažės kokius dešimt kartų. Bet sakau, kad šitą mes patys per porą savaičių išgryninsim, padarysim spaudos konferenciją ir papasakosim, kokia situacija, ką mes matome, kuo tikime, į ką remsimės ir kas bus.
– Ar daug yra besidominčių galimybe paremti Kauno „Žalgirio” klubą?
– Ne (atsakymą palydėjo gilus atodūsis ir poros sekundžių pauzė). Nėra taip, kad nebūtų norinčių paremti „Žalgirio” klubą. Yra ir mūsų dabartiniai rėmėjai, ir visi rodo tą susidomėjimą, tiesiog visų tos galimybės ribotos. Lėšų poreikis kur kas didesnis negu tos galimybės paremti. Greito sprendimo, kaip jau esu sakęs, šitoms problemoms nebus. Bus ilgalaikis mažinimas ir ėjimas skolų nebuvimo link.
– Nuo tada, kai atėjote į klubą, praėjo beveik pusė metų. Tuomet iškart paminėjote tris galimus „Žalgirio” likimo variantus, tarp kurių buvo ir bankrotas. Koks dabar tikėtinas scenarijus?
– Visų pirma reikia džiaugtis, kad baigėsi sezonas ir visi žaidėjai liko, kad jie žaidė iki pabaigos ir neišsilakstė. Kad nebuvo situacijų, kai nevykom į rungtynes, ir kad nereikėjo skelbti bankroto. Tai jau yra didžiulis laimėjimas ir didžiulė padėka žaidėjams ir treneriui, kad sezonas baigtas. Dabar kitas scenarijus yra ilgalaikė strategija. Kaip sumažinti skolas, kaip atsiskaityti su žaidėjais, kaip atsiskaityti su tiekėjais. Kaip įsivažiuoti ir per kažkiek metų grįžti prie nulio. Šiuo metu yra toks scenarijus.
– Ankstesnė klubo valdžia su krepšininkais pasirašė pelningas sutartis. Yra žaidėjų, kurių sutartys galios ir kitą sezoną. „Žalgiris” negalės sau leisti išlaikyti tokių brangių krepšininkų. Ar tiesa, kad tiems žaidėjams išvykus žaisti į kitas komandas, jeigu jie naujame klube neuždirbs tokio atlyginimo, likusią dalį turės kompensuoti „Žalgiris”?
– Teoriškai taip yra. Tai būtų vadinamasis skolinimas. Dalį dengtų kitas klubas, dalį mes. Norime susėsti su krepšininkais ir pasikalbėti, kokie jų lūkesčiai, kokie pasiūlymai. Šiais metais geriausių krepšininkų rinkoje mes tikrai nebūsime tarp tų pirmaujančių, kurie pirmi gali rašytis sutartis.
– Prisipažinsiu, nelabai supratau, ką reiškia klubo ir arenos veiklos atskyrimas. Bet supratau, kad tai trukdo pritraukti investuotojų. Ar nemanote, kad atskirti šiuos du objektus buvo ne pats geriausias sprendimas? Teko girdėti, kad praėjusį sezoną pelningiausios rungtynės komandai buvo su CSKA. Kalbama, kad už bilietus buvo surinkta apie 370 tūkstančių litų. Ar galima sužinoti, kokia dalis pinigų už parduotus bilietus atitenka komandai?
– Viskas, kas surenkama už bilietus, atitenka klubui. Aš, kalbėdamas, kad atskiriame areną nuo komandos, turiu omeny, kad kai mes žaidžiame, už bilietus viską šimtu procentų gauname mes. O arenai lieka patalpų nuoma, kitų renginių organizavimas ir t. t. Kalbėdamas, kad atskiriame, aš sakau, kad krepšinio klubas neorganizuos koncertų, kitų renginių. Neužsiims arenos patalpų nuoma. O anksčiau buvo kalbama, kad rėmėjai pasiims tą arenos operavimo verslą.
– Ar galima sužinoti, kokia suma praėjusį sezoną buvo surinkta iš parduotų bilietų? Girdėjau, kad rungtynių vidurkis yra apie 200 tūkstančių litų…
– Čia tikrai dideli pinigai. Eurolygos ir LKL kainų lygis skiriasi. Bet tas bendras skaičius – šį sezoną surinkome apie 7 milijonus litų. Iš bilietų, abonementų ir žmonių, kurie atėjo į rungtynes.
– Jeigu aistruoliai ir toliau taip palaikys komandą, tai bus vienas esminių dalykų brendant iš krizės. Septyni milijonai – didelė pagalba.
– Tai vienas pagrindinių dalykų, kodėl mes, palyginti su ta prieš kelerius metus buvusia krize, esame daug stipresni. Halėje tos galimybės buvo ribotos, ten buvo daugiausia 2,5 milijono, o dabar, kaip matome, turime daug daugiau galimybių. Tai mums suteikia nors kokį garantuotą pajamų šaltinį. Nors vėl – ką reiškia garantuotą? Žmonės turi eiti, o mes turime padaryti, kad ta komanda ir arena būtų patraukli. To ir sieksime.
– Aistruoliai yra komandos gyvybės arterija…
– Taip.
