„Tąkart likę be pagrindinio pajamų šaltinio susidūrėme su neplanuotais sunkumais – reikėjo karpyti biudžetą, ieškoti naujų rėmėjų. Tačiau ekipai pavyko išlaikyti visus žaidėjus iki sezono pabaigos“, – LŽ sakė „Lietuvos ryto“ komandos direktorius Martynas Purlys.
Ar Lietuvos čempionui „Žalgiriui“ pavyks sezoną baigti tos pačios sudėties? Rodos, ne. Bent jau užsieniečiai vėluojančių atlyginimų pasirengę laukti iki šios savaitės pabaigos. O algos, kaip praėjusią savaitę prisipažino žalgiriečiai, jie negauna jau tris ar net keturis mėnesius.
Kol kas sunku nuspėti, kokią įtaką sustabdytas Ūkio banko darbas turės „Žalgirio“ komandai, kuriai ši žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Pavyzdžių, kas būna komandoms, netekusioms pagrindinio rėmėjo, toli ieškoti nereikia. 2011 metų lapkritį sustabdyta banko „Snoras“, kuris buvo vienas pagrindinių Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo rėmėjų, veikla. Sostinės ekipai teko kaip reikiant apkarpyti savo biudžetą.
„Snoro“ netektis paliko ryškų pėdsaką – sezono viduryje komanda liko be dalies lėšų. Pasekmes jaučiame iki šiol“, – LŽ sakė „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius M.Purlys. 2011–2012 metais „Lietuvos ryto“ komandos biudžetas buvo 11–12 mln. litų.
Komandą gelbėti ėmėsi Vilniaus savivaldybė. Ji 2011 metais tapo VšĮ Krepšinio klubas vyrų krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ dalininke ir pasižadėjo trejus metus ekipai skirti po 4 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje dėl klubo finansinių sunkumų savivaldybė klubui skyrė dar 250 tūkst. litų paramą.
„Suma, kurią iš savivaldybės gaudavome iki 2011-ųjų ir gauname dabar – skiriasi gerokai“, – teigė M.Purlys. Šį sezoną klubo biudžetą sudaro 4 mln. eurų.
