– Kokios buvo pralaimėjimo Turkijos ekipai priežastys? – klausėme Artūro Jomanto.
– Mus užmėtė tritaškiais, nesėkmingai dirbome gynyboje. Mes stengėmės, mes labai stengėmės. Toks jausmas, kad buvome arti pergalės, bet taip ir neperlaužėme rungtynių.
– Rungtynių lūžis įvyko trečiame kėlinyje?
– Mes stengėmės, bet trečiasis kėlinys lėmė rungtynių baigtį. Neblogai puolėme, bet labai prastai gynėmės. Šiandien neutralizavome Darjušą, bet puikiai žaidė visi jų komandos žaidėjai. Reikia žaisti penkiems su penkiais ir negalima nuvertinti nė vieno žaidėjo.
– Labai pikta?
– Be abejo. Juk žaidėme savo arenoje ir mums žūtbūt reikėjo laimėti. Ši pergalė būtų buvusi ausinė.
– Ši nesėkmė nepalauš komandos?
– Reikia kovoti iki galo. Juk sezonas dar nebaigtas.
– Sutiksite, kad žaidimo poslinkių vis dėlto yra?
– Pastaruosius kelis mėnesius mes einame į priekį, bet per lėtai. Praėjusią savaitę buvo daug gerų emocijų, bet vėliau – juodos rungtynės su Kauno „Žalgiriu“. Bandėme atsigauti, deja, nepavyko...
Rezultatyviausiai Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretose žaidęs ir 16 taškų surinkęs Martynas Gecevičius baiminasi, kad šis pralaimėjimas skaudžiai atsilieps visai komandai.
„Mes stengėmės, atrodė, buvome pasiruošę. Per mažai įmetėme, per daug praleidome taškų. Nežaidėme prastai, bet ir nežaidėme taip, kad to pakaktų pergalei. Tų šansų vis mažėja, o tokie pralaimėjimai kerta visai komandai. Bandome, kiek tgalime, bet, matyt, dabar tik tiek ir galime. Sezono pradžioje patekome į per daug gilią duobę, kad dabar sugebėtume taip greitai iš jos išlipti“, – kalbėjo vienas komandos lyderių.
