„Tikrai skaudus pralaimėjimas.
„Valencia“ gal 3–4 kartus turėjo solidų pranašumą, kurį iššvaistydavo ir suteikdavo Kauno „Žalgiriui“ šansą. Vis dėlto Tomo Masiulio komanda tuo nepasinaudojo. Turbūt kauniečiai nelabai ir buvo verti pergalės Ispanijoje, jei pažvelgtume į visų rungtynių kontekstą. Bet šansą laimėti vis tiek turėjo.
Labai prastas pirmas kėlinys – tiek puolime, tiek gynyboje, o prasta gynyba buvo ir per visą pirmąją rungtynių dalį, praleidus net 50 taškų. „Valencia“ žaidėjai darė tai, ką norėjo – mėtė laisvi, lengvi metimai iš po krepšio... Sėkmingai veidu į krepšį veržėsi Omari Moore‘as ir Jaime Pradilla, Dariusas Thompsonas tritaškius metė laisvus ir be jokios „Žalgirio“ gynybos.
Viskas pasikeitė po ilgosios pertraukos, kai „Žalgiris“ davė kontakto gynyboje ir grįžo į rungtynes.
Ketvirtajame kėlinyje „Valencia“ kažkiek sutriko prieš žemą kauniečių penketuką, kuriame Ignas Brazdeikis žaidė ketvirtoje pozicijoje. Jie pradėjo klysti, žaisti po vieną, mesti keistus metimus.
„Žalgiris“ pasivijo, bet šansais nepasinaudojo – per anksti iš toli metė tiek Nigelas Williamsas-Gossas, tiek Dustinas Sleva.
Pabaigoje Sylvainas Francisco tritaškiu išlygino rezultatą, o Branco Badio įmetė sudėtingą metimą per Arną Butkevičių. Lemiamas herojiškas Cisco metimas net nesiekė lanko ir mačas buvo palaidotas.
„Žalgiriui“ pavyko pristabdyti „Valencia“ tolimus metimus (8 iš 25), kaip ir greitų ispanų atakų nebuvo pernelyg daug.
Būtina pabrėžti itin žemą Pedro Martinezo komandos pražangų skaičių (14). Sylvainas Francisco, Nigelas Williamsas-Gossas ir Maodo Lo išprovokavo vos po 1 pražangą. Tai parodo gudrią „Valencia“ gynybą, kuri atsispindi ir išplėstinėje Eurolygoje statistikoje (antra vieta turnyre).
Apmaudu yra nepasinaudoti tokiu šansu laimėti prieš vieną geriausių šio sezono komandų, kai tavo gretose nesužaidžia trys svarbiausi žaidėjai.
„Žalgiris“ prieš rungtynes neteko Lauryno Biručio, o rungtynių metu – Ąžuolo Tubelio, kuris apmaudžiai užlipo ant teisėjo kojos. Tai – didelį nerimą keliantys momentai.
