„Skaudus „Paris“ dūris Kauno „Žalgiriui“, kurio galėjo ir nebūti.
Baisios rungtynės, savotiškas antikrepšinis, kuris labiau tinka Prancūzijos komandai.
Lyginant su pirmuoju savaitės maču, pamatėme esminį skirtumą, kai Pirėjo „Olympiakos“ mūsų mažiukų gynėjų nespaudė, o „Paris“ darė tai. Didžiulis kontrastas. Klaidų nebuvo daug, bet organizacijos – dar mažiau. Prastas susitvarkymas su kontaktu, mažai susikurtų gerų progų metimams.
Viskas susidėliojo taip, kad Carsenas Edwardsas turėjo imtis lyderystės. Tai – vienintelis gynėjas šiuo metu „Žalgiryje“, kuris gali sau susikurti progą ir atakuoti krepšį. Ketvirtajame kėlinyje jis pelnė 8 taškus iš eilės, kauniečiai turėjo progą užsikabinti ir laimėti, bet vėliau pats Carsenas su savo metimų selekcija komandą ir pražudė. Nors jis atsiprašinėjo, bet metimai išties nebuvo logiški.
Skaudi nesėkmė. „Žalgiris“ taip ir neprisitaikė prie „Paris“ kontakto, neprisitaikė prie to, kad įžaidėjai yra spaudžiami ir žaisti nėra lengva. Apmaudu atiduoti tokį tašką, kuris galėjo būti kišenėje, nors ir „Žalgirio“ krepšinis nebuvo geras.
Į taškų lenktynes pabaigoje įsileidę Tomo Masiulio auklėtiniai nesugebėjo sustabdyti Nadiro Hifi, o paskutinėje atakoje – nesugebėjo net atlikti pražangos, kas atrodė ganėtinai keistai.
Nuviliantis pralaimėjimas. Jei „Olympiakos“ taip „Žalgirio“ įžaidėjų neapnuogino, tai „Paris“ tą padaryti puikiai pavyko.“
