„Kauno „Žalgiris“ pusantro kėlinio visus stipriai panervino, bet galiausiai iškovojo pelnytą pergalę.
Pirmasis kėlinys buvo tragiškas puolime, katastrofiškas pataikymas – 3 iš 12 dvitaškių, 1 iš 5 tritaškių, prametė 4 baudų metimus... Jonas Valančiūnas neišnaudojo gerų progų.
Šiame ketvirtyje Kauno ekipa turėjo bėdų gynyboje, J.Valančiūnas buvo atakuojamas, tačiau vėliau gynėjai gerai lindo iš užtvarų.
Po truputį „Žalgiris“ išsijudino, iškentėjo sunkią pradžią, o trečiojo kėlinio pradžioje Tomas Masiulis pataikė su penketuku, komanda užsikūrė ir nuvažiavo iki pergalės.
Didžiausią persvarą įgijo, kai puikiai skaitė varžovų gynybą – Marius Grigonis perdavimais maitino Dustiną Slevą, o šis rinko taškus.
Kauniečiai visiškai uždarė Bolonijos „Virtus“ variklį Marcusą Carrą, kuris mačą baigė su -1 naudingumo balu.
„Žalgiris“ dominavo kovoje dėl atšokusių kamuolių ir tikrai gerai atrodė gynyboje, puikiai komunikavo.
Žinoma, kai vėliau pradėjo pataikyti ir tritaškius, „Virtus“ nebeturėjo galimybių bėgti į greitas atakas ir ten rinkti lengvų taškų.
Kuriozinis epizodas buvo pabaigoje – T.Masiulis paėmė minutės pertraukėlę, o tuomet – ir Alexas Mumbru. Vienas norėjo dėl taškų pranašumo, kitas – iš principo. Įdomi situacija. Galbūt buvo galima paskutinę ataką organizuoti be minutės pertraukėlės, taip nieko nesunervinant. Žinoma, taškų skirtumas visada yra svarbus.
Labai svarbi pergalė, o visi žaidėjai gavo progą pažaisti. Sakyčiau, kad rezultatas neatspindi kovos aikštelėje.“









