Kauno „Žalgiris“ antrą kartą šiame sezone pranoko Eurolygos čempionę Stambulo „Fenerbahče“.
Pirmasis kartas – galbūt sėkmės dalykas, kadangi Turkijos grandas tarpsezonio metu neteko trijų naudingiausių praėjusio sezono žaidėjų Nigelo Hayeso-Daviso, Marko Guduričiaus ir Erricko McCollumo.
Vis dėlto Šarūno Jasikevičiaus komanda užsikūrė, vienu metu fiksavo net devynių pergalių atkarpą ir tvirtai laikėsi pirmoje pozicijoje. Nors šios atkarpos metu Šaras vis atkreipdavo dėmesį į esančias „Fenerbahče“ problemas.
Galiausiai bėdos išryškėjo per pastarąsias dvi savaites, kai specialistas iš Lietuvos demonstruojamą komandos žaidimą įvertino kaip viso iki tol atlikto darbo metimą į šiukšlių dėžę.
Trims pralaimėjimams per ketverias žaistas rungtynes pateisinti būtų galima rasti aibę priežasčių – trijų svarbių žaidėjų Tariko Biberovičiaus, Devono Hallo ir Nicolo Melli traumos, sudėtingas tvarkaraštis, kai mačas su „Žalgiriu“ tampa septintas vos per 14 dienų, o galiausiai – natūralus užsiliūliavimas ilgą laiką sėdint turnyrinės lentelės soste.
Jei D.Hallas į rikiuotę sugrįžo, likę du žaidėjai vis dar negali padėti „Fenerbahče“.
Bet Šaras neieško pasiteisinimų, galvodamas tik apie galimybę iškovoti antrąjį Eurolygos titulą iš eilės.
Atspirties taškas – dvikova su mylimu „Žalgiriu“, kuris pats šįmet spinduliuoja seniai neregėtomis ambicijomis, rungtynes Stambule pasitikęs iš 6 pozicijos turnyrinėje lentelėje.
„Gal tas žiūrėjimas padės, nes matėme tikrai daug „Žalgirio“ rungtynių“, – susitikimo su Kauno ekipa išvakarėse 15min sakė Š.Jasikevičiaus štabe T.Masiulį praėjusią vasarą pakeitęs Kazys Maksvytis.
Vis dėlto didelis „Žalgirio“ stebėjimas „Fenerbahče“ triumfu nevirto. Svečiai iš Lietuvos link pergalės Stambule nuvažiavo užtikrintai. Tai – rekordinė jau 20-oji pergalė Eurolygoje.
„Šiandien komandai neturiu jokių pretenzijų dėl atsidavimo, – po dvikovos kalbėjo Šaras. – Vakar mes turėjome treniruotę, kai negalėjome labai daug treniruotis, 10-12 minučių gero žaidimo, tai ta treniruotė buvo gera. Matėsi žaidėjų reakcija. Aš buvau labai patenkintas ta treniruote. Šiandien kažkiek atsidavimu irgi patenkintas. Manau, kad šiandien buvo du dalykai – nepadarėme detalių, ties detalėmis labai pralaimėjome. Neįdėti du dėjimai, aibė pražangų – padarytų ar nepadarytų, ypač išnaudojus komandines pražangas tai yra labai svarbu. Dar neatsitvėrimai. Tai – tos pačios detalės, apie kurias kalbame. Kitas dalykas – „Žalgiris“ labai gerai žaidė. Labai gerai žaidė, labai gerai pataikė, visur mūsų visas klaidas nubaudė. Jie šiuo metu už mus yra geresnė komanda. Reikia tai pripažinti ir pasveikinti. Jie žaidžia super.“
-
Šaras – apie „Fenerbahče“ užsiliūliavimą ir kaifą Kaune: „Žalgiris“ gali eiti labai toli“
-
Vienintelę „Žalgirio“ silpnybę regintis Maksvytis teikė prognozę ir liaupsino Šarą
-
Jasikevičiaus treniruojamas NBA čempionas Buzeliui prognozuoja „All-Star“ ateitį
-
Rekordinė „Žalgirio“ pergalė – Stambule įveikė ir Šaro „Fenerbahče“
– Pirmoje pusėje tarsi dar gerai tvarkėtės su Sylvainu Francisco ir Nigelu Williamsu-Gossu, bet juos paleidote po ilgosios pertraukos. Kas nutiko?
– Jie ir pirmoje pusėje nusimetinėjo per daug lengvai. Sakau, tai yra mūsų nesibaigianti daina. Mums reikia kuo daugiau solidžių žaidėjų, kurie padarytų detales. Mes viską dovanojame. Kaip šiandien pralaimėjome, tai galime taip pralaimėti. Sakau, tikrai kovojome ir stengėmės, bet ir varžovas sužaidė puikias rungtynes. Reikia nukelti kepurę prieš „Žalgirį“.
– Ar Nicolo Melli netektis gali „Fenerbahče“ žaidimui turėti tokią didžiulę įtaką?
– Yra čia visko, yra visko. Aš stengiuosi nedalinti pasiaiškinimų, bet kartais ateina, kai visko yra per daug. Šis mėnuo yra labai sunkus, trys dvigubos savaitės. Sakau, kažkiek sunku žaidėjams išeiti ir įeiti, dar neturime labai aiškių vaidmenų, kokie yra „Žalgiryje“. Laukiame visų, ypač veteranų. Mes jau kai buvome pirmi atitrūkę 3-4 pergalėmis, visi žiūrėjo į mane kaip į durnių, kai sakiau, kad žaidžiame blogai. Bet tu jauti, kad kažkas ateina. Nesame kvailiai. Kalbamės daug su štabo nariais, diskutuojame. Man tai nėra stebuklas, kas dabar vyksta su mumis. Galvoju, kad kažkuriuo momentu mums reikia pailsėti, įeiti į salę, pasitreniruoti, sugrįžti visiems žaidėjams, duok Dieve. Mes tikime šia komanda.
– Ar komanda yra pavojingesnė, kai ji turi daug skirtingų ginklų, galinčių iššauti, ar tada, kai turi išreikštus lyderius?
– Jie dabar yra tokioje lentelės dalyje, kad šitoje Eurolygoje yra viskas aišku, kad turi žaisti gerą krepšinį, ir protingą, ir atsidavusį krepšinį. Kas man labiausiai patinka, tai aiškiai suskirstyti vaidmenys. Tie žaidėjai nesistengia būti kažkuo, kuo jie nėra. Kiekvienas ateina, padaro savo darbą ir išeina. Pas mus yra mentalitetas, kad man reikia būti agresyviam, paimsiu kamuolį ir visiems kažką parodysiu. Nežinau... Momentais toks krepšinis pavyksta, momentais nepavyksta.
– Kokios yra Scottie Wilbekino ir Artūro Žagaro situacijos?
– Žagaras žaidžia, Wilbekinas yra su trauma. Klubas ieško sprendimų.
– Ar analizuodamas „Žalgirį“ vis dar matote „Fenerbahče“ veidrodį, kaip teigėte sezono pradžioje, ar jau yra kažkokių kitokių dalykų?
– Yra, yra... Mes daugybę metų kartu sėdėjome vos ne viename suole, vienas prieš kitą. Diskutuodavome, aiškindavomės, kaip geriau yra elgtis įvairiose situacijose. Natūralu, kad jis sezono metu prisitaiko prie žaidėjų, kuriuos turi, bet, manau, idėjos yra tos pačios ir visa bazė pas Tomą išliks. Tai yra filosofijos dalis. Yra kaip yra.
– Koks turėtų būti „Žalgirio“ tikslas, kai reguliaraus sezono finišas jau yra ant nosies? Nors komanda žaidžia puikiai, Tomas Masiulis dairosi tik į artimiausią mačą Utenoje.
– Taip ir turi būti. Jam rungtynės Utenoje, o mums Bursoje. Reikės kažką pasiimti iš jų. Yra žaidėjų, kuriems reikia žaisti. Pas mus tokios sąvokos nėra, nes aš turiu per daug žaidėjų, kurie galvoja, kad jiems reikia įmesti taškų. Niekas nenori daryti juodo darbo. Bet yra žmonių, kurie supranta. Tikime, kažkiek norisi, kad būtų visi kartu, o per svarbias rungtynes galėtume siaurinti rotaciją, eitume su tais žaidėjais, kurie galvoja, kad supranta kiekvienos detalės svarbą ir gali išpildyti visus dalykus. Reikia kentėti, laukti.
– Ar tai buvo klubo, ar jūsų idėja įteikti T.Masiuliui apdovanojimą prieš rungtynes?
– Visada, kai atvažiuoja mūsų žmonės, taip būna. Praėjusią savaitę buvo atvažiavęs Marko Guduričius. Visi klubai taip bando daryti. Tai – standartiškas dalykas, bet malonu, nes asistentas taip ryškiai, kaip treneris ar žaidėjas, nesimato. Jam turi būti malonu, reikia pripažinti, kad Tomo indėlis į kasdienį klubo darbą buvo didžiulis.
