Šarūnui Jasikevičiui tai – jau tryliktas Eurolygos finalo ketvertas.
Jo asistentui Kaziui Maksvyčiui – pirmasis.
„Reikia nepasimesti šitame lengvame chaose. Nepamiršti to, kas yra svarbiausia – krepšinio“, – Lietuvos žiniasklaidai prieš renginio startą sakė darbėniškis.
Būnant Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės treneriu jam teko būti dėmesio centre ir išgyventi šimtus pokalbių su žiniasklaida, tačiau to, kas šiomis dienomis dedasi Atėnuose, K.Maksvyčiui patirti turbūt dar neteko.
Keli šimtai žurnalistų iš visos Europos suplūdo į „Telekom Center“ areną ketvirtadienį, kai savąją treniruotę baigė Stambulo „Fenerbahče“, o po jų pratybas pradėjo Pirėjo „Olympiakos“.
Žaidėjai, ypač iš „raudonosios“ Graikijos komandos, kaipmat paskendo žurnalistų apsuptyje, o kelias interviu serijas teko išdalinti ir Šarui.
Savo ruožtu K.Maksvytis kantriai vaikščiojo palei šoninę buvusios OAKA arenos liniją ir stebėjo tiek paskutinius metimus atliekančius auklėtinius, tiek šimtus į žaidėjus ir vyriausiuosius trenerius nukreiptų kamerų.
„Visi – ir Šaras, ir žaidėjai, ir ta pati treniruotė kitoje aplinkoje su padidintu dėmesiu. Reikia neišsimušti iš savo ritmo ir nepamiršti, ko atvažiavome. Dedame akcentą (kad žaidėjai koncentruotųsi į krepšinį – past.). Kaip sakė Winstonas Churchillis: „svarbiausia nepamiršti, kad svarbiausia yra svarbiausia“. Atrodo juokingi žodžiai, bet...“, – šypsodamasis legendinį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką citavo lietuvis.
– Kaip atrodė pasirengimas finalo ketvertui? Ar skyrėsi nuo ruošimosi ketvirtfinalio serijai su „Žalgiriu“?
– Kažkiek buvo panašumų. Turėjome panašų laiko tarpą, per kurį galėjome pasitreniruoti, kažkiek ilgiau pabūti namie. Bandėme laikytis panašaus ritmo, nedaug iš jo išklydome. Bandėme pasitreniruoti ir atvažiuoti geriausios formos.
– Ar „Fenerbahče“ dabar geriausiame sezono taške?
– Sunku pasakyti. Pasakysime rytoj. Ar ne rytoj, gal ir sekmadienį (šypsosi).
– „Olympiakos“ eilę metų nesikeičia, yra iki skausmo pažįstamas varžovas. Ką dar galima naujo paruošti tokiam žinomam varžovui?
– Labai stipri, subalansuota komanda su geru treneriu, skirtinga, gilia sudėtimi. Tiesiog 40 minučių išlikti net ir nepatogiose situacijose ir bandyti laimėti.
– Ar rūbinėje jaučiasi tokių patyrusių žaidėjų kaip Nando De Colo, mačiusių ne vieną finalo ketvertą, lyderystė?
– Jaučiasi, jaučiasi. „Fenerbahče“ turi gana neblogą rūbinę, o ta rūbinė, tikiuosi, kad padės.
– Šaras atvažiavo jau į septintą finalo ketvertą kaip treneris, tryliktą apskritai. Kaip jis atrodo prieš finalo ketvertą – padidėja susitelkimas, dėmesys, ar niekuo nesiskiria jo elgesys nuo to, kurį matėte per sezoną?
– Padidėja, nereikia slėpti. Daug pavyzdžių pateikia iš savo praktikos – tą jis gali pasakyti tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris. Visi jo klauso.
– Kol mes čia stengiamės galvoti tik apie krepšinį, Lietuvos vyksta įdomūs ir baugūs dalykai, dėl dronų skelbiant ekstremalias situacijas. Kaip situacija jums atrodo žvelgiant iš toli, gal neramu dėl artimųjų?
– Kol kas atrodo ne taip jau neramu. Bet kiek atsimenat, kai man teko dirbti Rusijoje, irgi daug kas kalbėjo apie laukiantį karą, o kiti ramino, kad „nejuokaukit, nebus“. Jis atsitiko. Nežinau, ar dar turime vertinti kaip juoką, o gal jau kaip rimtą.
