| Eurolyga | „Crvena Zvezda“ – „Žalgiris“ | 20:00 | Belgradas |
1993-ųjų sausio 26-ąją K.Pangosas gimė Pasvalio dydžio Holando Landingo miestelyje, Ontarijuje. Abu Kevino tėvai – kanadiečiai, tačiau seneliai iš tėvo pusės buvo slovėnai.
Pirmą kartą Slovėnijoje K.Pangosas apsilankė paauglystėje, būdamas maždaug 14–15 metų. Ten jis lankė giminaičius Škofjė Lokoje, į šiaurę nuo Liublianos.
„Norėjome aplankyti pusbrolius, dėdes. Jie gerai nekalbėjo angliškai, bet buvo įdomu“, – 24sek savo slovėniško paso istoriją pasakojo K.Pangosas.
Slovėnijos pilietybę jis priėmė ir dėl naudos rungtyniaujant Europoje.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, kur K.Pangosas debiutavo profesionalų krepšinyje praėjusį sezoną pasirašydamas sutartį su Las Palmo „Gran Canaria“, gynėjas, turėdamas tik Kanados pilietybę, būtų laikomas kito žemyno legionieriumi, o jų skaičius ribotas. Tačiau Slovėnijos pilietybė keičia legionieriaus statusą.
Nesitikėkite vieną dieną K.Pangoso išvysti Europos čempionate su Slovėnijos rinktinės marškinėliais.
„Man pasakė, kad būtų naudinga gauti Slovėnijos pilietybę. Kadangi turėjau tokią galimybę, ja pasinaudojau“, – atviravo K.Pangosas.
Tuo pačiu keliu žengė Kevino tėtis ir sesuo. Pastaroji kaip tik dirba Europoje, todėl slovėniškas pasas palengvina tam tikrus biurokratinius dalykus.
Bet K.Pangosas nėra abejingas savo šaknims. Jis domėjosi Slovėnijos istorija ir žino, kad ši ilgą laiką buvo susiskaldžiusios Jugoslavijos dalis.
„Būdamas Slovėnijoje daug sužinojau apie šią šalį. Tai labai graži valstybė“, – pasakojo K.Pangosas.
Tiesa, nesitikėkite vieną dieną 23 metų atakų organizatoriaus išvysti Europos čempionate su Slovėnijos rinktinės marškinėliais. 2009, 2010 ir 2011 metais K.Pangosas atstovavo Kanados jaunimo rinktinei ir buvo vienas jos lyderių. Pats krepšininkas savo ateitį tarptautinėje arenoje sieja būtent su Kanados vyrų krepšinio rinktine.
Tačiau su „Žalgiriu“ rungtyniaudamas Belgrade, Serbijoje, K.Pangosas turėtų prisiminti savo šaknis.
