Prieš metus pirmą kartą į Eurolygos olimpą būdamas treneriu užlipęs ir tryliktą kartą į finalo ketvertą atvažiavęs Šaras skaudžiai buvo išmestas iš sosto.
Po puikiai sužaistos ketvirtfinalio serijos su Kauno „Žalgiriu“ į Atėnus „geltonieji“ atvyko kupini ambicijų išlaikyti karūną, bet nei Šaro vyrams, nei keliems tūkstančiams į Graikijos sostinę atvykusių „Fenerbahče“ sirgalių šeimininkauti „Telekom Center“ arenoje nebuvo šansų.
Nors prieš rungtynes buvo skelbta apie sustiprintą saugumą aplink Atėnų areną, „Olympiakos“ sirgaliai rado būdų, kaip pergudrauti tūkstančius pareigūnų.
Vietoje maždaug 10 tūkst. bilietus įsigijusių „raudonųjų“, areną užplūdo maždaug 13 tūkst. „Oly“ sirgalių, o atmosfera Eurolygos pusfinalyje buvo beprotiška.
Žibalo į dar valandą prieš rungtynes ėmusią degti ugnį šliūkštelėjo ir Pirėjo ekipos žaidėjai, pirmus tris kėlinius pradėję įspūdingais spurtais ir visiškai sukaustę „Fenerbahče“ žaidimą.
12:0 pirmame ketvirtyje, 11:0 antrame ir 11:0 trečiame – Š.Jasikevičiaus auklėtiniai per šias atkarpas net 16 minučių ir 17 sekundžių nesugebėjo pelnyti taškų, o „Oly“ vis nutoldavo įspūdingais skirtumais.
Nors kelis sykius pakilti iš nokdauno pavyko, o dar ketvirtojo kėlinio starte komandas teskyrė 7 taškai, galiausiai „Olympiakos“ sudavė lemiamą smūgį, triumfavo 79:61 ir finale sekmadienį mėgins tapti pirmąja ir reguliarųjį sezoną, ir čempionės titulą laimėjusia komanda Eurolygoje.
„Sveikinimai Georgiui, sveikinimai „Olympiakos“. Jie šiandien buvo aiškiai geresnė komanda, – po rungtynių pabrėžė Š.Jasikevičius. – Su pilna sudėtimi sužaidėme turbūt blogiausias sezono rungtynes. Labai skaudu matyti tokias kančias. Pamatęs skaičius, supratau, kad kėlinių pradžiose skaičiai buvo brutalūs. Praėjusiais metais finalo ketverte supratome, kaip svarbu pirmiems suduoti smūgį, bet šiose rungtynėse sugėrėme nokdaunus per visus tris pirmus kėlinius. Vos bandydavome sučiupti iniciatyvą, jie iš karto ją susigrąžindavo. Kai parodėme gyvybę, jie ją atėmė, o kartais ir mes ją atiduodavome. Ne pats geriausias vakaras ir deja, tai nutiko svarbiausioje scenoje.“
Tai – jau penktas Šaro, kaip trenerio, pralaimėtas pusfinalis per septynis bandymus (taip nutiko ir 2018, 2022, 2023 bei 2024 metais). Finale jo komandos žaidė tik 2021 ir 2025 m.
Šį kartą lietuvis krito jam ypatingame mieste ir arenoje. Keturis sezonus Atėnų „Panathinaikos“ atstovavusio Šaro meilė su dabartine žmona užgimė būtent Atėnuose, čia gimė abu jo vaikai, jis iškovojo šūsnį trofėjų.
Tiesa, įprastai žalia arena šįkart nusidažė raudona „Olympiakos“ spalva, o apie tai paklaustas Šaras išsakė pastabas Eurolygai dėl labai liūdnos situacijos su į rungtynes nepatekusiais turkų sirgaliais.
„Sirgaliai negali už mus laimėti rungtynių, bet vienintelis mane liūdinantis dalykas, kad daugybė „Fenerbahče“ sirgalių, kurie nusipirko bilietus, negalėjo patekti į areną. Tai – labai liūdna istorija Eurolygai kaip organizacijai. Žmonės sumoka tiek pinigų, atvyksta čia, bet negali patekti į areną... Tai labai liūdna, blogai dėl jų jaučiuosi. Daugybė „Fenerbahče“ sirgalių liko lauke, laukdami žinių. Tai nėra gera situacija Eurolygai. Liūdna dėl to“, – apgailestavo lietuvis.
Plačiau apie šią situaciją skaitykite čia.
Kalbėdamas su Lietuvos žiniasklaida, Š.Jasikevičius akcentavo po rungtynių išgirstus skaičius, dėl kurių jam net akys ant kaktos iššoko.
„Visus metus kovojame su žaidėjais, kad reikia aukotis dėl komandos, padaryti pražangas. Tu išeiti gali su kažkokia pražangų problema ir tokiose rungtynėse negali būti, kad visiems seksis, visi pasirodys gerai. Mantas (Valčiukaitis, vienas Šaro asistentų – past.) pasakė rūbinėje, kad net akys ant kaktos iššoko: sakė buvo 0:12, 0:11 ir 0:11. Mačiau, kad buvo blogai, bet kad taip blogai, tai sunku patikėti. Reiškia, tu paprasčiausiai nepadarai savo darbo, neateini pasiruošęs atsiduoti. Dėl to kariaujame visus metus, tad vis sunkiau ir sunkiau“, – sakė kaunietis.
– Jūsų visas sezonas buvo su dideliais pakilimais ir nuopuoliais. Ar šiandien tos didžiausios bėdos iš tų nuopuolių ir išlindo?
– Gali būt, net nežinau. Ta komanda labai tokia į viršų ir į apačią. Ji iš naujo sukurta. Kažkuriais momentais mes tikrai rodėme įspūdingą charakterį, labai daug rungtynių ištraukėme, net nežinau, kiek rungtynių iš eilės buvome laimėję (per visus turnyrus „Fenerbahče“ buvo iškovojusi 19 pergalių paeiliui – past.). Po to mūsų balandžio mėnuo man pasirodė toks logiškas, bet kažkas atsitiko po serijos su „Žalgiriu“. Tokie patenkinti savimi išeiname žaisti su „Bešiktaš“ ir rungtynių pradžia 1:24, o tokio irgi nesu turėjęs.
Žinau, kad šiandien visi žaidėjai atėjo norėdami laimėti, man net raminti reikia juos dėl emocijų, bet reikia žiūrėti, kaip mes per pastarąsias dvi savaites treniravomės ir pasiruošėme. Ko gero, mes kaip treneriai pridarėme klaidų.
– Tas pasiruošimas susivedė ir į tą prastesnį pataikymą, prastai atliktus perdavimus?
– Taip, kažkiek ir tas detalių išpildymas ir paruošimas. Kai pradėjo užpakalis degti, pasitiki tais žaidėjais, kurie mus atvedė iki čia, iki titulo pernai, bet vis tiek neišėjo rasti sprendimų, ką mesti į aikštelę. Iš kitos pusės, mes jau per pertrauką daug šnekėjome, bet buvo -9. Sakau: „jūs galvojat, kad čia viskas labai blogai?“ Bet pora prasiveržimų į kairę, atkovoti kamuoliai, kvailos pražangos ir vis tiek tris kartus su tokiu žaidimu pavyko sugrįžti. Smūgis po smūgio, tu prieš „Olympiakos“ galiausiai neatsigausi.
– Lyginant praėjusių metų čempionišką „Fenerbahče“ ir šių metų komandą, kur tas didžiausias skirtumas tarp jų?
– Nežinau, ar šiemet nepavyko pasirodyti gerai, nes labai daug kas susiveda į vienas rungtynes, vieną situaciją. Aišku, prarandi du veteranus (Marko Guduričių ir Nigelą Hayesą-Davisą – past.), manau, kad tai yra labai sunkiausiai pakeičiami žmonės. Tai – daug metų krepšinį žaidžiantys žaidėjai, daug visko matę ir t.t. Kai laimi, normalu, kad iš tavęs atima žaidėjus, nes visi galvoja, kad juos pasikvietę irgi žais labai gerai. Mums teko improvizuoti, bet mes per daug už dyką viską dalinome viso sezono metu. Nepavyko išsireikalauti viso sezono metu.
– Kalbant apie jūsų pasirodymą, spaudos pasikalbinimų zonoje vienas užsienio žurnalistas klausinėdamas jūsų žaidėjus įvardijo šį jūsų rezultatą kaip „failure“ (nesėkmę, fiasko – past.). Bet ar galima taip vadinti iškritus šiame etape, finalo ketverte?
– Gali šnekėti daug, bet dabar labai skaudu. Vienas gal ir sako „failure“, bet nesmagu ir tiek. Pirmiausia, nesmagu, kad taip lengvai atidavėme rungtynes ir kelis kartus tai padarėme. Nei ten „Olympiakos“ skaičiai kažkokie įspūdingi... Jie paprasčiausiai davė daugiau kontakto, pirmi smogė, mes atsigavome, jie dar labiau smogė. Taip susidėjo ir gauni pralaimėjimą.
– Prisiminus ir vasaros iššūkius, kai vėlavote pasirašydami sutartis su žaidėjais, ar galima sakyti, kad „Fenerbahče“ išspaudė maksimumą?
– Nemanau, kad išspaudėme maksimumą, nes maksimumas būtų titulas. Nemanau, kad ta komanda yra už mus geresnė. Šiandien ji buvo žymiai geresnė, bet mes žinome, kad galime prieš ją žaisti.
– Iš akies testo atrodė, kad prametėte šūsnį laisvų metimų, ypač trečiame kėlinyje. Ar čia galima šnekėti apie psichologiją?
– Galima. Ta pati rungtynių pradžia tokia skausminga buvo, kad bandžiau ieškoti puolimo penketų. Tie, kurie buvę su komanda, kad užsikurtų iš kažkur. Aišku, su keitimais kažkiek vėlavau, žaidėjus vėliau įmečiau, o jie gal sėdėdami ėmė jaudintis. Nežinau. Gal paprasčiau reikia žiūrėti – „Olympiakos“ šiandien buvo žymiai geresni ir viskas. Žiūrėsime įrašą, bandysime analizuoti, nes reikia iš to mokytis, bet man momentais atrodė viskas tikrai per lengvai.
– Jūs visada buvote žmogus, pasisakęs prieš rungtynes dėl trečiosios vietos Eurolygoje. Ar džiaugiatės, kad sekmadienį žaisti nereikės?
– Džiaugiasi visi. Nenori niekas tų rungtynių. Nebent žmonės nori ateiti, bet irgi, kam jos reikalingos, nežinau. Čia būtų absoliuti nesąmonė, o dar neduok Dieve, kas nors gautų traumą dėl to. Žaidžiame 38 rungtynes, turim gerbti reguliarųjį sezoną, tegul gaunasi, kad ta komanda, kuri buvo aukščiau, ir finišuoja trečia visame sezone.
