E.Ulanovas buvo tas žmogus, kuris 26-ąją minutę pataikė pirmąjį „Žalgirio“ tritaškį.
Trūko taiklių tolimų metimų (2/10), šalto proto (20 kl.) ir trupučio sėkmės.
„Žalgirio“ puolėjas yra iš tų žaidėjų, kurie paprastai drąsiai stoja prieš kameras po bet kokio rezultato, labai logiškai įvertindamas tas 40 minučių.
Bet iš E.Ulanovo akių šįkart matėsi, kad krepšininkas buvo prislėgtas.
„Sunkios, sunkios, labai sunkios rungtynės, – komentarą pradėjo E.Ulanovas, pelnęs 7 taškus per 28 minutes. – Matėsi, kad pradėjome ne taip ir, atrodo, laukėm kažko. Nežinau, tai jaudulys ar kažkas, bet antrojo kėlinio pabaigoje pradėjome žaisti panašiau į tai, ko ir norėjom.
Po to Bobby Dixono problema... Jis padarė tą atkarpą, kuri ir nusprendė rungtynių baigtį.“
– Rungtynių pradžios problema buvo jaudulys ar „Fenerbahče“ kažkokiais sprendimais suvaržė „Žalgirį“?
– Aš negaliu sakyt, kad jaudulys, nes jie labai fiziškai pradėjo ir mes gal nebuvome pasiruošę. Sakau, pradėjome žaist antro kėlinio gale, o taip žaisti tokio lygio turnyre ir tokioje stadijoje – neleistina.
– Ar Ali Muhammedo žaidimas tapo kažkokiu siurprizu „Žalgiriui“, ar tai buvo sėkmė?
– Negalima sakyti, kad siurprizas, jis – patyręs žaidėjas, visada garsėja geru pataikymu, šaltakraujišku žaidimu ir, sakau, šiandien jis buvo faktorius.
– Buvote taip arti Eurolygos čempionų titulo, tačiau ta pasakiška kelionė baigėsi. Kokia ji buvo?
– Sunku kažką pasakyti dabar, noriu pats apgalvoti savo žaidimą ir pasianalizuoti, ką blogai padariau, ką komanda blogai padarė ir panašiai.
– Kokia buvo ta Eurolygos finalo ketverto atmosfera?
– Fantastika. Kai įbėgome į aikštelę, šiurpai per kūną bėgo. Jausti tokį užnugarį žaidžiant svetur... Tikrai fantastika.
