Vienu metu automobilyje sėdėjusiam Šarui ir jo tuomečiam agentui Maurizio Balducci net ėmė trūkti oro nuo dūmų, o po daugelio metų savo autobiografijoje „Laimėti neužtenka“ lietuvis prisipažino, kad toks sutikimas labiau jį išgąsdino ir pašiurpino, nei sužavėjo.
Kaip diena ir naktis skyrėsi jo sutikimas Atėnuose trečiadienio vakarą, kai kartu su Stambulo „Fenerbahče“ komanda lietuvis atvyko į viešbutį oficialaus Eurolygos finalo ketverto starto išvakarėse.
Būrelis žiniasklaidos atstovų ir fotografų bei keli smalsūs praeiviai stebėjo, kaip Šaras išlipo iš autobuso ir patraukė į viešbutį, kuris jo namais taps artimiausias tris arba penkias dienas – priklausomai nuo Eurolygos pusfinalio rezultato.
Mažai kam rūpėjo ir Š.Jasikevičiaus sumišimas, kai keliolika minučių jis blaškėsi nerasdamas savojo lagamino ir, matyt, jau ėmęs susitaikyti su mintimi, kad pergalei paruoštas kostiumas išvyko ne Atėnų, o kažkurio kito Europos didmiesčio kryptimi.
Šarą trečiadienio vakarą lydėjo ne tik įkandin jam iš autobuso lipęs šiųmetis jo asistentas Kazys Maksvytis, bet ir žmogus, su kuriuo draugystę jis užmezgė ne kur kitur, o Atėnuose.
Būtent „Rock and Roll“ bare Atėnuose jis pirmą kartą prieš 17 metų pamatė Anną Douką, tuometę studentę iš Korfu salos Graikijoje, ir kaipmat buvo apžavėtas tamsiaplaukės graikės.
Tepraėjus pusantrų metų, būtent Atėnuose jiems gimė pirmasis vaikelis – dukra Aila, kuriai dabar jau 15-ka. Dar kiek daugiau nei po metų pasaulį Graikijos sostinėje išvydo ir jųdviejų sūnus Lukas.
„Smagiausias dalykas tą rytą buvo, kad keletas gydytojų, kurie buvo „Panathinaikos“ sirgaliai, mūsų ligoninės palatą papuošė pačių piešta antklode. Ant jos buvo nupieštas dobilas, „Panathinaikos“ simbolis, ir užrašyta „Gate 13“ (sirgalių grupės pavadinimas), „Šaras“, „Anna“, „Sūnus“. Būtent šitaip: „Sūnus“. Nuostabu“, – knygoje gražiais prisiminimais iš 2012-ųjų dalijosi Š.Jasikevičius.
Atėnuose jis džiaugėsi ir vienomis svarbiausių karjeros pergalių. Per du etapus „Panathinaikos“ gretose (2007–2010 ir 2011–2012 m.) Šaras po tris kartus laimėjo Graikijos lygą ir taurę, o 2009-aisiais žingsniavo link savo ketvirtojo Eurolygos trofėjaus, kurį galiausiai išplėšė finalo ketverte Berlyne.
Graikijos sostinėje, kurią ne sykį yra pavadinęs savo namais, Šaras pirmą kartą rimčiau susimąstė ir apie trenerio darbą.
2012 m. vasarą Šaras Atėnuose sulaukė vieno beprotiškiausių savo gyvenimo pasiūlymų. „Ar esi pasiruošęs nužudyti savyje esantį žaidėją?“ – lietuvio paklausė į jo namus su didžiule apsaugos palyda atvykęs „Panathinaikos“ vadovų Manos Papadopoulo, Fragiskos Alverčio ir Dimitrio Giannakopoulo kortežas.
Jie pasiūlė lietuviui PAO vyr. trenerio darbą. Dar ką tik žaidęs finalo ketverte Stambule, jis būtų perėmęs legendinės komandos vairą tiesiai iš 13 metų ją treniravusio Željko Obradovičiaus.
Lietuvis laužė galvą kurį laiką bei pripažino, kad tai buvo netikėtas, bet jį pamaloninęs kvietimas.
Galiausiai, po ilgų svarstymų Šaras šio beprotiško pasiūlymo atsisakė, tačiau galiausiai po dvejų metų apsivilko trenerio kostiumą Kaune, o dar po pusantrų metų tapo ir vyr. treneriu.
Laiko ratas apsisuko, Šaras jau pernai spėjo tapti Eurolygos čempionu ir būdamas treneriu, o dabar jis turi šansą įprasminti savo ypatingą ryšį su Atėnais dar vienu fantastišku akordu.
Kadaise pasakojęs apie tai, kaip jam žaidžiant pirmąjį sezoną „Panathinaikos“ komandoje, OAKA arenoje buvo be proto šalta, o treneris ir atsarginiai žaidėjai turėdavo vilktis striukes, dabar lietuvis ketina užkurti tikrą pirtį rūbą pakeitusioje ir atnaujintoje Atėnų krepšinio šventovėje, įgavusioje ir naują pavadinimą („Telekom Center“).
Pirmasis lietuvio ir jo „Fenerbahče“ komandos iššūkis laukia penktadienį. Pusfinalyje jo kelyje stos amžinas „Panathinaikos“ ir paties Šaro varžovas Pirėjo „Olympiakos“.
