Lietuvos rinktinei 2025-ųjų metų Europos čempionate nepavyko nutraukti dešimtmetį besitęsiančio medalių bado, bet net ir išpešiotos sudėties į Tamperę, o po to – ir į Rygą atvykęs Rimas Kurtinaitis su kompanija šaliai sugrąžino viltį.
Pirmenybėse lietuviai patyrė du pralaimėjimus, abu – vėliau ant prizininkų pakylos lipusioms Vokietijos ir Graikijos komandoms, o pastaroji nesėkmė prieš Giannio Antetokounmpo rinktinę užgesino žygį ketvirtfinalyje.
R.Kurtinaičio komandą retino traumos. Jeigu Margiris Normantas ir Tadas Sedekerskis žaidė nepaisant to, Roko Jokubaičio sudėtinga kelio raiščių trauma išėmė jį iš rikiuotės ilgiau nei pusmečiui.
„Vasara buvo tikrai įtempta, iš čempionato grįžau su daugybe emocijų. Žaidėjai atidavė daug, visi dirbo su dideliu noru, norėjo kažką pakeisti ir laimėti. Žinoma, įvyko nemaloni trauma. Matėme, kokią sportinę formą buvo pasiekęs Rokas, kokia buvo jo žaidimo trajektorija. Jis pretendavo į geriausių visų laikų Lietuvos įžaidėjų kolekciją, kurioje Rokas vėl atsiras po metų. Visiems buvo daug šoko, bet komanda kažkaip atsigavo“.
„Mes kovojome, bet prieš graikus pritrūko patirties. Kad tai suprastum, reikia pabūti toje emocijoje. Ketvirtfinalis vyko lietuvių perpildytoje Rygos arenoje, skambėjo dainos, o kai kuriems mūsų žaidėjams tuo metu emocijos buvo per didelės. Sunku buvo susitvarkyti. Mes nepadarėme paprastų dalykų, kuriuos buvome susitarę, o kai nepadarai pražangų, tai supranti, jog tai yra koncentracijos trūkumas, išgąstis, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo L.Kleiza, kuriam tai buvo pirmasis čempionatas, kaip komandos vadovui. – Aš iš savo pusės neturiu niekam jokių priekaištų. Vasara buvo darbinga ir gera. Manau, kad labai stiprūs pamatai buvo padėti, ką rinktinė gali pasiekti. Lubos yra aukštos, bet kiekvieną vasarą reikia tai įrodinėti iš naujo, niekas nėra prižadėta. Vasara nesibaigė taip, kaip mes galvojome ir tikėjomės, kad ji baigsis. Žaidėjai tik vėliau pradėjo tikėti, kad gali kažką nuveikti, kai dirbi ir stengiesi. Manau, kad mes tikrai ten būtume atsidūrę, jei ne Roko trauma“.
