Vienas jų, su kuriuo turėjau puikų ryšį, buvo Arvydas Macijauskas, – 15min pasakojo C.Arrilucea. – Jis žaidė tik du sezonus, po kurių iškeliavo į NBA. Tai vienas pirmųjų „Baskonia“ žaidėjų, persikėlusių į NBA, kartu su Andresu Nocioni, Jose Manueliu Calderonu. Macijausko įspaudas „Baskonia“ istorijoje yra labai ryškus. Jis yra vienas pirmųjų modernių taškų rinkėjų klube istorijoje. Jis turėjo ir didžiulę širdį, ir didžiulį talentą. Kitas mėgstamiausias mano lietuvis žaidėjas – Tadas Sedekerskis, kuris į Vitoriją atvyko būdamas gal 14 metų amžiaus. Mes jį laikome savu, Tadas mums tapo Vitorijos piliečiu. Jis yra kilęs iš Lietuvos, turi lietuviškas šaknis, bet Tadą laikome vietiniu. Galiausiai – jis yra „Baskonia“ kapitonas. Tai yra du „Baskonia“ lietuviai, kuriuos myliu labiausiai.“
-
„Lūžę šonkauliai ir koja“: Slevos tolerancija skausmui ir noras likti „Žalgiryje“
-
Pastabą Radzevičiui turėjęs Galbiati atskleidė mėgstamiausią visų laikų „Baskonia“ lietuvį
-
Radzevičius – apie Eurolygą, „Žalgirį“ ir supykdytą Jamesą: „Jaučiausi kaip skalbimo mašinoje“
-
Radzevičius – apie abejonę dėl rinktinės, tikslą grįžti į „Rytą“ ir svainio triumfą Dakare
-
„Albanas, Tėvas, Kaštonas...“: Sleva pagarsino „Žalgirio“ lietuviams suteiktas pravardes
Vitorijos klubas Eurolygoje pirmąjį kartą žaidė 1998-1999 metų sezone, nudažytu Kauno „Žalgirio“ titulu. Kitame sezone baskai rungtyniavo Saportos turnyre, o dar po metų sugrįžo į Eurolygą, kurioje rungtyniauja iki šiol.
Jau pirmajame modernios Eurolygos sezone Duško Ivanovičiaus treniruojama Vitorijos ekipa pasiekė finalą, kuriame 2-3 nusileido Bolonijos „Kinder“.
Šioje baskų ekipoje žaidė du lietuviai – Saulius Štombergas ir Mindaugas Timinskas.
„Pamenu, kad Timinskas anksčiau žaidė NCAA, studijavo Amerikoje. Jis – labai atviras, puikus vyrukas. Saulius buvo kitoks, uždaresnis žmogus. Kaip bebūtų, jie abu buvo puikūs žmonės, – 15min pasakojo žymiausias Vitorijos krepšinio žurnalistas. – Noriu priminti, kad dėl šių dviejų lietuvių vyko teisinė kova. „Baskonia“ negalėjo jų pradžioje registruoti Ispanijos pirmenybėms kaip Europos sąjungos žaidėjų, nes Lietuva dar nepriklausė Europos sąjungai, nors visi suprato, kad jie yra lygiaverčiai europiečiai. Pamenu, kad Ispanijos federacija stipriai spaudė lygą, kad neleistų „Baskonia“ klubui Štombergo ir Timinsko registruoti kaip europiečių žaidėjų. Šiems žaidėjams nebuvo lengva susitvarkyti su tokia situacija. Tai buvo pirmasis jų sezonas Ispanijoje, reikėjo atlaikyti spaudimą, vietinių lūkesčius, Duško Ivanovičiaus treniravimą... Jie žaidė Eurolygoje, bet nebuvo tikri, ar galės žaisti Ispanijos pirmenybėse. Sudėtinga situacija.“
Vitorija nepamiršta fantastiško M.Timinsko dėjimo finale per „Kinder“ bokštą Davidą Anderseną.
„Vietiniai vis dar pameną grėsmingą Timinsko dėjimą per Davidą Anderseną. Mes to niekada nepamiršime. Jeigu paklaustumėte vietinių išrinkti tris geriausius „Baskonia“ epizodus Eurolygos istorijoje, galiu lažintis, kad visi įvardytų ir Timinsko dėjimą. Nuostabus dėjimas“, – sakė C.Arrilucea.
Šis skrydis puikavosi kito sezono Eurolygos vinjetėje.
Ryškų įspaudą yra palikęs ir S.Štombergas, kuriam vis dar priklauso nepramestų tritaškių vieneriose rungtynėse Eurolygos rekordas.
„Puikiai pamenu Štombergo rungtynes prieš AEK, kai jis pataikė visus 9 tritaškius. Tai buvo neįtikėtina, – sakė C.Arrilucea. – Štombergas ir Timinskas stipriai padėjo komandai pasiekti finalą, kuriame įtemptoje serijoje pralaimėjome prieš „Kinder“. Šią komandą treniravo Ettore Messina, joje žaidė Manu Ginobilli. Tai buvo nuostabus pasiekimas tokiam mažam miestui, kaip Vitorija. Štombergas ir Timinskas ženkliai prie to prisidėjo.“
S.Štombergas vieninteliame savo sezone Vitorijoje buvo išrinktas į Ispanijos žvaigždžių dieną, tuo metu M.Timinskas antrajame sezone tapo šalies čempionu.
Tuomet atėjo Arvydo Macijausko eilė, kuris į Vitoriją atvyko iškart po auksinio Europos čempionato ir nuo pirmųjų dienų tribūnose užkūrė „Maci, Maci, Maci!“.
„Puikus vyrukas. Mano nuomone, Arvydo asmenybė buvo panaši į Arvydą žaidėją. Laimingas žmogus, visada šmaikštaujantis. Esame ne kartą bendravę. Kartais būdavo problemų Macijauskui prisitaikant prie Duško treniravimo, bet jis niekada neprarasdavo šypsenos veide. Manau, kad Vitorijoje matėme geriausią Macijausko versiją. Vėliau jam nepasisekė NBA, o sugrįžus į Europą karjerą greitai nutraukė traumos. Mes daugiau tokio Maco, koks buvo Vitorijoje, nebeišvydome, – pasakojo C.Arrilucea. – Macas – turbūt geriausias snaiperis „Baskonia“ istorijoje, kartu su Markusu Howardu. Sunku juos palyginti, nes jie žaidė skirtinguose laikmečiuose. Macijauskas buvo labai efektyvus, nuostabi metimo technika, labai staigus kamuolio išmetimas. Manau, kad jis tapo pirmuoju moderniu metiku „Baskonia“ istorijoje. Nieko panašaus anksčiau nebuvome matę.“
Antrajame savo sezone Vitorijoje lietuvis nuvedė Baskijos klubą iki Eurolygos finalo Maskvoje, kuriame nusileido Šarūno Jasikevičiaus vedamai Tel Avivo „Maccabi“.
Šiame sezone Macas buvo išrinktas į pirmąją Eurolygos komandą.
„Vitorijoje žaidė daugybė nuostabių krepšininkų, tad kartais yra sudėtinga pasirinkti žaidėją, kuris būtų vertas marškinėlių iškėlimo „Fernando Buesa“ arenos palubėse. Bet aš galiu užtikrinti, kad Vitorijos gyventojai vis dar puikiai pamena Macą“, – sakė „El Correo“ sporto skyriaus redaktorius.
2007-aisiais metais į „Fernando Buesa“ areną atvyko Simas Jasaitis, kurį atsigabeno su savimi Nevenas Spahija. Šis kroatas vilnietį treniravo ir „Lietuvos ryte“ (2005-2006 m.), ir Tel Avivo „Maccabi“ (2006-2007 m.).
„Tai buvo puikus „Baskonia“ sezonas. Klubas laimėjo Ispanijos titulą, antrąjį klubo istorijoje, dar žaidė Eurolygos finalo ketverte ir Ispanijos taurės finale. Simui buvo sudėtinga rasti minučių, kai komanda šitaip puikiai veikė. Simo pozicijoje dar žaidė Pete‘as Mickaelis, kuris turėjo nuostabų sezoną. Manau, kad Simas puikiai susitvarkė su savo vaidmeniu komandoje“, – sakė C.Arrilucea
2013-aisiais prie „Baskonia“ su trumpalaikiu vieno mėnesio kontraktu prisijungė Rimantas Kaukėnas.
„Rimas buvo puikus žaidėjas, anksčiau žaidęs Madrido „Real“, – prisiminė, – sakė C.Arrilucea. – Mes nustebome, kai Rimas į Vitoriją atvyko su trumpalaikiu kontraktu, tačiau tuo metu Kaukėnas jau buvo veteranas. Pamenu, kad „Baskonia“ treneris buvo Sergio Scariolo, komandoje buvo daug traumų... Rimas žaidė trumpai, bet buvo naudingas, užkurdavo komandą, kai to reikėjo. Jis per labai trumpą laiką atliko gerą darbą. Pamenu, kad jis turėjo puikų ryšį su Scariolo ir aiškiai žinojo savo vaidmenį.“
Tais pačiais metais, kaip ir R.Kaukėnas, ilgalaikę sutartį su „Baskonia“ sudarė 14-metis Tadas Sedekerskis, kuris klubui priklauso iki šiol.
Iš Nidos kilęs lietuvio sutartis sudaryta net iki 2029-ųjų metų, jis yra komandos kapitonas.
„Taip ilgai „Baskonia“ klube žaidėjai žaisdavo nebent viduramžiais, – juokėsi C.Arrilucea. – Šiais laikais retai pamatysi panašų variantą, kai krepšininkas ilgam būtų susietas su vienu klubu. Taip yra visoje Europoje, o ką jau kalbėti apie nedidelio miesto „Baskonia“ ekipą.“
Ar jau galime T.Sedekerskį vadinti „Baskonia“ legenda?
„Legendiniai žaidėjai ne tik daugybę sezonų praleido Vitorijoje, bet ir laimėjo titulus. Tai – sunki užduotis, – sakė C.Arrilucea. – Tadas čia praleido jau daugybę metų, jis dar turi kontraktą iki 2029-ųjų metų. Nežinau, ar jis ateityje bus prisimenamas kaip klubo legenda, bet jį tikrai atsiminsime kaip puikų kapitoną ir vietiniu virtusį lietuvį. Tadui kažkiek nepasisekė, kad jis žaidžia „Baskonia“ ekipoje, kuri išgyvena kiek sudėtingą laikotarpį. Tado knyga „Baskonia“ klube dar nėra baigta, galbūt dar pamatysime keletą įdomių skyrių joje (šypteli).“
T.Sedekerskio komandos draugu 2020-2023 metų sezonuose buvo Rokas Giedraitis.
Kodėl „Baskonia“ neišlaikė tris sezonus Vitorijoje solidžiai rungtyniavusio snaiperio?
„Rokas sulaukė gero pasiūlymo iš „Crvena zvezda“. Giedraitis žaidė puikų krepšinį Vitorijoje. Jis žaisdavo daug minučių, nors žvaigžde būti nenorėjo. Jis turi platų įgūdžių paketą – puikus metikas, bet mokėjo aikštelėje daryti ir daugiau dalykų. Jis gali kovoti dėl kamuolių, galėjo palengvinti komandos draugų žaidimą puolime, galėjo atiduoti perdavimą. Visapusiškas žaidėjas. Bet „Baskonia“ žinojo, kad negalės pinigais varžytis su „Crvena zvezda“ klubu, pamenu, kad net ir žurnalistai Vitorijoje klausė savęs, kodėl Rokas neliko Vitorijoje ilgesniam laikotarpiui. Aš manau, kad „Baskonia“ neturėjo finansinių resursų Giedraičio išlaikymui. Tai – tik mano hipotezė. Roką prisiminsime kaip gerą žaidėją, kuris daug davė „Baskonia“ klubui“, – sakė „El Correo“ sporto skilties redaktorius.
Aštuntuoju ir paskutiniu „Baskonia“ lietuviu tapo G.Radzevičius, į Vitoriją persikėlęs gruodžio pradžioje.
„Sunku dar kalbėti apie Radzevičiaus etapą Vitorijoje, – sakė C.Arrilucea. – Jis turi pliusą kitam sezonui. Manau, kad žaidėjui sudėtinga Eurolygoje sezono viduryje. Prisiminkite, kad Radzevičius atvyko su užduotimi išspręsti problemą, kilusio po Hamidou Diallo išvykimo. Šis žaidėjas vieną dieną atėjo į biurą ir pasakė klubui, kad turi pasiūlymą iš Kinijos ir nori palikti komandą. Tai buvo didžiulis smūgis „Baskonia“ klubui, sudėtinga situacija, kai žaidėjas nori išvykti. Radzevičius tapo išeitimi. Visiems aišku, kad tai yra visiškai skirtingi žaidėjai. Hamidou norėdavo visada turėti kamuolį savo rankose, o viena geriausių Radzevičiaus savybių – jis geriau tinka Galbiati sistemai nei Diallo. Radzevičius yra labai protingas žaidėjas, žiūri ir matai, kad jis supranta kaip reikia žaisti krepšinį. Jam nereikia dažnai turėti savo rankose kamuolį, jis gali padaryti per trumpą laiką daugybę gerų dalykų. Jis labai gerai atlieka savo darbą. Galbiati neprašo Radzevičiaus būti „Baskonia“ žvaigžde, perimetro lyderiu, bet jis gali padaryti daugybę dalykų. Jeigu jis bus laisvas, jis pataikys. Tai yra labai svarbu šiai „Baskonia“ komandai.“
