Jis kalbėjo, kad vienu metu vadovauti „Bešiktaš“ ir Serbijos rinktinei – tai „privilegija, kurią gali turėti nedaugelis“.
„Jaučiu spaudimą, bet tai tuo pačiu yra privilegija, kurią turi labai nedaugelis. Žinoma, gyvenime reikia būti labai disciplinuotam. Aš nebeturėsiu laisvo laiko. Net jei turėčiau, turėčiau labai atidžiai planuoti, kaip jį panaudoti. Bet ar treneris gali svajoti apie kažką daugiau? Negaliu išreikšti, kaip didžiuojuosi savimi“, – sakė D.Alimpijevičius.
Jis dėkojo už suteiktą galimybę stoti prie nacionalinės komandos vairo.
„Kai pagalvoju apie žmones, kurie anksčiau ėjo šias pareigas, jaučiu dar dar didesnį pasididžiavimą. Žinau, kiek krepšinis reiškia šiai šaliai. Noriu padėkoti Serbijos krepšinio federacijai, kad manimi pasitikėjo ir man suteikė šias pareigas“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie galimus pokyčius Serbijos rinktinėje, D.Alimpijevičius kalbėjo abstrakčiai: „Mes išanalizavome svarbiausias šiuolaikinio krepšinio savybes, ir jos smarkiai pasikeitė, palyginti su ankstesniais metais. Būtų absurdiška sakyti, kad žaisime tokį ar kitokį krepšinį, nes dar nežinome, kokius žaidėjus turėsime“.
Jis pasinaudojo proga aiškiai pareikšti, kad jo komandoje nebus natūralizuotų žaidėjų. „Užsienietis... ne, ne kol aš esu treneris. Mes žinome, kas mes esame kaip šalis, ir nebūtume tokie, jei turėtume natūralizuotą žaidėją“, – teigė D.Alimpijevičius.
