Sulaukusi kuklių žiūrovų plojimų per komandų pristatymą, palangiškė su komandos draugėmis iš Vilerbano ASVEL stojo į akistatą su Lietuvos čempionių Vilniaus „Kibirkšties“ ekipa Europos taurės atkrintamųjų pirmajame etape.
Nors atvyko būdama ryškia poros favorite, Prancūzijos komanda anksti krito į 13 taškų atsilikimo duobę bei turėjo vytis šeimininkes didžiąją rungtynių dalį.
Gana gausiai arenos tribūnas užpildę sirgaliai vis kėlė triukšmo lygį rungtynėms artėjant prie kulminacijos ir „Kibirkščiai“ vis laikant nedidelį pranašumą, bet pabaigoje kontrolę perėmė 19-metė lietuvė iš varžovių stovyklos.
Pirmoje rungtynių pusėje buvusi pasyvesnė, J.Jocytė ėmė kelti daugiausiai problemų Vilniaus komandai po pertraukos, o likus 23 sek. ji baudų metimais galėjo išplėšti savo ekipai pergalę.
Vis tik antrasis lietuvės metimas buvo netikslus, „Kibirkšties“ lyderė Sydney Taylor prametė tritaškį, o neįkritus ir desperatiškam Justės bandymui per daugiau nei pusę aikštės galutinė sirena užfiksavo netradicinį rezultatą krepšinio rungtynėms – jos pasibaigė lygiai 85:85.
Nors arenos pranešėjas paskelbė apie pratęsimą, jis žaidžiamas nebuvo – Europos taurės atkrintamųjų akistatoje nugalėtojas sprendžiasi iš dvejų rungtynių. Antrosios ateinantį trečiadienį bus žaidžiamos Prancūzijoje.
„Pirmą kartą žaidžiu Lietuvoje už klubinę komandą. Faina grįžti, – po rungtynių arenoje, kurioje didžiąją dalį susitikimų žaidžia ne tik „Kibirkštis“, bet ir Vilniaus „Rytas“, sakė J.Jocytė. – Su rinktine visada čia būname, tad kaip ir sava salė. Skirtumų kažkokių nebuvo, gal tik dėl to, kad tėvai buvo tribūnose.“
Ji liko kritiška sau net po to, kai su 19 taškų sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes.
„Nepakankamai gerai, pritrūko baudos. Bet toks formatas, kai lemia taškų skirtumas, tai kaip ir viskas gerai. Vis tiek kitą savaitę žaidžiame, tai bandysime geriau“, – sakė palangiškė.
Net 15 taškų ji pelnė antroje rungtynių pusėje, 8 – ketvirtajame kėlinyje. Būtent J.Jocytė likus dviem su puse minutes pelnė dvitaškį su pražanga ir išlygino rezultatą po to, kai labai ilgai pranašumą turėjo „Kibirkštis“. Ar sulaukė trenerio stumtelėjimo imtis iniciatyvos?
„Nurodymų, kad duotų man kamuolį, nebuvo. Tiesiog jaučiau, kad galiu išprovokuoti pražangas, nes likus penkioms minutėms ketvirtame kėlinyje jos jau buvo bonuse. Žaidėjas plius minus pažįstu, tai ir pagalvojau, kad imsiuosi ant savęs iniciatyvą. Buvo daug broko, ypač pabaigoje, su įtampa nesusitvarkiau, bet baigėme lygiosiomis“, – komentavo lietuvė.
Šių metų sausį jai atlikta klubo sąnario lūpos operacija, išvedusi Justę iš rikiuotės 6-8 mėnesiams. Ji galiausiai į aikštę sugrįžo tik rugsėjo pabaigoje, praleidusi vasarą Klaipėdoje surengtą Europos merginų (iki 20 metų) čempionatą.
Klubo trauma lietuvę kamavo dar nuo 2022-2023 m. sezono pabaigos. Nepaisydama jos, J.Jocytė žaidė 2023 m. pasaulio merginų čempionate, o vėliau buvo grįžusi ant parketo 2023-iųjų pabaigoje, bet vos po devynerių rungtynių nutarė nebesikankinti ir gultis ant operacinės stalo.
Bet dabar ji žaidžia vis geriau ir gerinasi savo statistinius rodiklius. Prancūzijos lygoje lietuvė fiksuoja po 9,4 taško ir 3,4 rezultatyvaus perdavimo, Europos taurėje – po 12,7 taško ir 3,3 rezultatyvaus perdavimo.
„Laukiau šio šanso. Bet aš to nesureikšminu. Po operacijos grįžus man svarbiausia buvo sugrįžti į ritmą. Nežiūriu, ar aš lyderė, ar pabaigoje turiu kamuolį – svarbiausia man sugrįžti į ritmą. Dar nesijaučiu sava šimtu procentų, tad galvoje ne tai, ar esu lyderė“, – sakė Justė.
O ar traumos padariniai jau palikti užmarštyje?
„Taip, jokių skausmų neturiu, tik dar nesugrįžo žaidimo jautimas, kur kada perdavimą paduoti. Mažos detalės“, – sakė Lietuvos rinktinės žaidėja.
Ji pridūrė, kad daugiau nei metai, kai kamavo trauma, ją užgrūdino ir psichologiškai.
„Faktas. Ir tas aspektas, kad augu, fiziškai sustiprėjau, tad negaliu savęs lyginti su ta, kuri buvo prieš dvejus metus. Tada dar, atsiprašant, „sasyska“ buvau. Jaučiasi ir kaip su kontaktu einu, ir kaip turiu bėgti, nes kūnas paauglystėje keičiasi. Manau, dar kažkiek keisis. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai geriau jaučiuosi“, – tikino krepšininkė.
Galvoja J.Jocytė ne tik apie savo formos gerinimą, bet ir nenumaldomai artėjančius mūšius su nacionaline komanda.
Nuo 2015 m. Europos čempionate nežaidusi Lietuvos moterų rinktinė vasarį turės puikų šansą po dešimtmečio sugrįžti į elitinių žemyno komandų būrį. Tam veikiausiai užtektų namuose nugalėti Lenkiją.
„Labai noriu, labai laukiu. Smagu, nes vėl šitoje salėje būsime, – nekantrauja Justė. – Tikiuosi, kad ateis daug žiūrovų, nes mums tikrai nedaug trūksta. Kiek žinau, tik prieš Lenkiją reikia laimėti ir užtektų, nes neblogą taškų santykį turime. Bus lemiamos rungtynės, kurių labai laukiu. Merginos atvažiuos fiziškai pasiruošusios, tad manau, jog šansai mūsų dideli šiemet.“
O žvelgiant dar šiek tiek toliau, J.Jocytei gali atsiverti ir seniai Lietuvos krepšininkėms nematyti horizontai.
Elitinėje moterų WNBA lygoje yra rungtyniavusios tik dvi lietuvės: Aneta Kaušaitė (1998-1999 m.) ir Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (2000-2001 ir 2005 m.). Pastaroji yra vienintelė, išgirdusi savo pavardę WNBA naujokių biržoje – 2000-aisiais Lietuvos moterų krepšinio legenda buvo pašaukta 26-a.
J.Jocytė sieks prisijungti prie jų, nes svarsto ateinančiais metais teikti savo paraišką į naujokių biržą.
Bent jau ankstyvosiose ESPN, „Sports Illustrated“, „Bleacher Report“ ir kitų JAV žiniasklaidos priemonių naujokų biržos prognozėse J.Jocytės pavardės nėra. Tiesa, verta pažymėti ir tai, jog didžioji dalis šių portalų koncentruojasi tik į pirmąjį arba antrąjį biržos raundą, nors iš tiesų vykdomi trys raundai ir kvietimus į lygą gauna 36 krepšininkės.
Ar lietuvė sulaukia išaugusio dėmesio iš skautų?
„Manau dar per anksti šnekėti su skautais. Su agentu šnekėjome, kad yra daug laiko. Jokių pokalbių neturėjau ir pati nelabai noriu blaškytis. Tiesiog noriu žaisti savo žaidimą. O jeigu ir nenorėsiu eiti į draftus, tai visą laiką yra kiti metai, yra ir daug galimybių. Kadangi turiu amerikietišką pasą, tai galimybės irgi keičiasi kaip amerikietei. Yra visokių galimybių“, – sakė Justė.
Jeigu ir nenorėsiu eiti į draftus, tai visą laiką yra kiti metai, yra ir daug galimybių.
Ar viena tų galimybių – žaidimas NCAA, kur dabar studijuojantys krepšininkai dar ir gali gerokai užsidirbti?
„Ne, NCAA nebe. Turėjau pasiūlymų, bet tas duris seniai uždariau. Pinigų atžvilgiu gal ir gerai, bet lygio atžvilgiu nesinori dėti dviejų žingsnių atgal“, – teigė lietuvė.
Kur kas realesnis tikslas – Eurolyga, kurioje ji jau epizodiškai žaidė su ASVEL apranga.
„Buvau žaidusi, palietusi. Ar pasirengusi? Manyčiau, – apie galimybę žaisti Eurolygoje sakė J.Jocytė. – Norėčiau į eurolyginę komandą, į kitokį lygį. Nors ir Europos taurėje yra pajėgių komandų, bet Eurolygoje visai kitaip.“
Po rungtynių Vilniuje turbūt talentingiausia šalies krepšininkė taip pat įvertino akistatą su „Kibirkštimi“ bei pakomentavo augantį klubinį moterų krepšinio lygį Lietuvoje.
– „Kibirkštis“ stipriai pradėjo rungtynes, išsiveržė į priekį dviženkliu skirtumu. Ar galima sakyti, kad būdamos favoritės jų šiek tiek neįvertinote?
– Nesakyčiau. Bent jau rūbinėje tikrai šnekėjomės, kad neturime jų vertinti pagal reitingą ar pagal tai, jog jos pralaimėjo pusę grupės rungtynių. Mes ir pačios neturėjome poros žaidėjų – pagrindinės įžaidėjos ir trečio numerio. Mūsų visas žaidimas keitėsi, gal nebuvome pripratusios prie to. Jos davė gerą startą ir nuo pirmųjų keturių minučių, kai paleidome, taip ir užsisėdėjome iki pat pabaigos.
– Kaip vertini asmeninę dvikovą su Justina Miknaite ir ar apsikeitėte tarpusavyje „trashtalku“?
– „Transhtalku“ ne, tokiais draugiškais žodžiais persimetėme (šypsosi). Ne mūsų stilius „trashtalkinti“.
– Kokių rungtynių tikėtis Prancūzijoje, kur ir atmosfera bus kitokia, ir jūsų komanda pasidarys išvadas?
– Kaip ir sakiau, trūko dviejų žaidėjų, kurios turėtų grįžti, tad gali būti tikrasis mūsų komandos veidas. Šiandien neparodėme tikrosios fiziškos mūsų kovos. Mūsų stiprybė yra bėgti į greitas atakas, judėti su kamuoliu ir be. Pasižiūrėsime video medžiagą, kur klydome, ir sužaisime geriau.
– ASVEL šiemet atsijauninęs, su mažiau žvaigždžių, bet su didesne atsakomybe tau. Komanda turbūt sumažinusi ambicijas, kaip pati žvelgi į šio sezono ASVEL?
– Visi buvo pripratę matyti ASVEL elitinę komandą, su daug žymių pavardžių. Biudžetas sumažintas, pavardės ant popieriaus ne tokios žymios. Bet per visus tuos metus komandoje dar nesu žaidęs tokioje sistemoje, pačiai viskas nauja. Krepšinis greitas, prie kurio gal nesu pratusi. Daug kas apie tai klausia, tačiau dar tik tris mėnesius ties tuo dirbame. Palyginus su praėjusiu sezonu, viskas yra gerai.
– Po tokių sunkių metų, kiek dabar džiaugiesi ne tik sugrįžusi, bet ir gaudama galimybę žaisti daug?
– Smagu, aišku smagu. Tiek laiko praleista ant suolo arba treniruoklių salėje. Tikrai smagu, nors dėl rutinos net nėra laiko apie tai galvoti. Praėjau tą etapą, kai sezono pradžioje ir su nuovargiu turėjau problemų, ir kojos tirpo. Sunkiausia dalis jau praeityje. Dabar svarbiausia įsižaisti, laukti įdomesnių rungtynių ir su laiku, manau, viskas ateis.
– Lietuva turi dvi komandos moterų Europos taurės atkrintamosiose. Viena iš jų šįvakar sužaidė lygiosiomis su tavo ekipa. Ar jauti, kad Lietuvoje kyla ir klubinio krepšinio lygis?
– Taip. Vilniaus komandoje iš rinktinės yra daugiau moterų, tad smagu, jog tie klubai prisitraukia žaidėjų. Taip buvo ir su Gintare (Petronyte), kai ji grįžo į „Kibirkštį“. Smagu, kad komandos bando stiprintis, žaidžia Europos taurėje. Dabar turime „Neptūną“ ir Vilnių, žiūrėsime, gal kitais metais jos stiprinsis arba atsiras dar daugiau komandų. Matau progresą, kad judame į priekį.
