Pagal pirminį modelį, aukščiausioje Europos lygoje aštuonias vietas turėtų vadinamieji grandai, kurių LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas įvardyti dar negalėjo.
Dar keturios vietos atitektų Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos čempionams. Likę keturi kelialapiai būtų atiduoti atranką įveikusioms komandoms.
Po šia piramide antrajame pagal pajėgumą turnyre grumtųsi 64 komandos. Lietuvai priklauso mažiausiai dvi garantuotos vietos.
Antras pagal pajėgumą FIBA rengiamas turnyras startuos jau nuo 2015–2016 metų sezono, o Eurolyga iš Europos krepšinio žemėlapio išnyks po artėjančio sezono, t. y. naujasis 16 ekipų turnyras startuos 2016-ųjų rudenį.
LKF generalinis sekretorius tikino, kad jokiais karo kirviais nesimėtoma ir kompromisas tarp FIBA bei Eurolygos, nepaisant visų pranešimų apie didžiulį Europos krepšinį valdančių organizacijų susiskaldymą, rastas.
„Organizacijos daug kalbasi. ULEB atstovai FIBA vykdomajame komitete turėtų gauti dvi vietas. Konflikto nėra. Eurolyga taip pat dėliojasi savo planus“, – grįžęs iš FIBA posėdžio sakė M.Špokas.
Ar iš tiesų Eurolyga taip maloniai sutinka su FIBA pertvarka, turėtų paaiškėti jau pirmadienį. Barselonoje vyksta visuotinis Eurolygos klubų vadovų ir atstovų susitikimas.
Europos žiniasklaidoje netrūksta pranešimų, kad FIBA pertvarkoms besipriešinančioms federacijoms, turnyrams, klubams ar net teisėjams gresia griežtos sankcijos. Esą jei sukils komandos, tų valstybių krepšinio federacijoms gresia diskvalifikacijos iš Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių žaidynių.
„Yra taisyklės, kurias laužant kenčia federacija. Kas būtų, jeigu būtų? Reikia sudėlioti, kas bus“, – diktatoriškus FIBA metodus santūriai komentavo M.Špokas.
LKF vadovo teigimu, didžiausias FIBA projekto pranašumas – aiški Europos krepšinio struktūra, visuotinis krepšinio federacijų dalyvavimas veikloje ir finansinė nauda tiek komandoms, tiek federacijoms.
