Varžovų žvaigždyno parašų aikštelėje, kaip pirmosios akistatos su Slovėnija minutės pertraukėlės metu sakė Kazys Maksvytis, Rokas Jokubaitis rungtynėse su Prancūzija nesirinko.
„Barcelona“ priklausantis 21-erių įžaidėjas nuo pirmųjų minučių ėmė demonstruoti savo lygį bei dar didesnį potencialą.
Greiti keturi taškai, tiek pat rezultatyvių perdavimų – Rokas siautėjo aikštelėje, o Lietuvos rinktinė krovėsi pranašumą, kol jis pasiekė dviženklę ribą.
Atsisėdus ant suolo Rokui, sustojo ir Kazio Maksvyčio kariauna, įsivėlusi į klampų ir gynybinį Prancūzijos rinktinės žaidimą.
„Abi komandos pralaimėjo ketvirtadienį, o po tokių pralaimėjimų nori sureaguoti, ypač jei sieki keliauti tolyn. Pagrindinis žaidėjas, kuris sureagavo Lietuvos rinktinėje, buvo Jokubaitis. Jis prastai sužaidė pirmas rungtynes prieš Slovėniją, bet šiandien jis buvo labai geras. Nuo pat pirmos atakos jis buvo labai agresyvus. Tai labai talentingas žaidėjas. Tik pabaigoje sugebėjome jį pristabdyti, kai prieš jį ėmė gintis Tarpey“, – apie R.Jokubaitį po mačo kalbėjo Prancūzijos rinktinės strategas Vincentas Collet.
Rungtynėse su prancūzais Rokas Jokubaitis žaidė 28 minutes – mažiau tik už Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną, per kurias pelnė 14 taškų (4/8 dvit., 2/5 trit., 0/1 baud.), atkovojo 4 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surinko 13 naudingumo balų.
Įžaidėjo + – rodiklis – didžiausias komandoje (+12). Pagal šį aspektą antras žaidėjas komandoje buvo Rokas Giedraitis (+3).
„Po rungtynių su Slovėnija atsiribojau nuo socialinių erdvių – išjungiau feisbukus, instagramus ir kitus dalykus. Asmeniškai gal ir padėjo, bet galutiniame rezultate esame 0-2“, – po dvikovos sakė Rokas Jokubaitis.
Didžiąją rungtynių dalį R.Jokubaitis buvo puikus, bet lemiamas Prancūzijos rinktinės spurtas įvyko, kai įžaidėjas į aikštelę grįžo ketvirtojo kėlinio viduryje.
Tuomet turėtas minimalus lietuvių pranašumas virto septynių taškų deficitu, kurio panaikinti nebepavyko.
„Kiek kvailų klaidų padarėme... Jų metikai metė. Evanas Fournier kaip metė, taip metė. Detalės lemia rungtynes. Turėjome šešių taškų persvarą, bet tai nieko nereiškia. Klaidų pridarėme ir greitai nuėjome į -7. Labai liūdna. Turime daug taisytinų dalykų. Noro buvo, visko buvo, bet esame 0-2 ir komplikuojamės situaciją. Nėra kur trauktis, ryt reikės laimėti prieš vokiečius“, – sakė R.Jokubaitis.
– Rokai, antroje mačo pusėje šlubčiojote. Kaip jaučiatės dabar?
– Truputį pradėjo tempti blauzdas. Paprašiau keitimo, nes tikrai daug atbėgiojau. Dabar jaučiuosi normaliai. Pasidarysime procedūras visi ir kovosime.
– Daugiausiai rūpesčių jums kėlė 28 taškus pelnęs Evanas Fournier. Kas nepavyko stabdant jį gynyboje?
– Viskas atėjo iš pindown situacijų. Gauna kamuolį, įsiveržia ir kuria. Jis susikuria erdvės, tritaškis arba išprovokuota bauda. Nesudirbome ties juo. Gynyboje neblogai dirbome, tik jo nepavyko. Durnos klaidos lėmė pralaimėjimą. Šio žmogaus nesustabdėme, bet gynyba bendrai nebuvo labai prasta. Bet pralaimėjimas yra.
– Kiek jums reikėjo tokių rungtynių, kiek tai įpučia pasitikėjimo savimi?
– Tai tikrai įpūtė pasitikėjimo. Po pirmų rungtynių, įsivaizduoju, kad socialinėje erdvėje mane žmonės siuntė į Regioninę krepšinio lygą (RKL). Nu ką, susitvarkiau su tuo, bet pabaigoje padariau durną klaidą. Solidumo dar trūksta. Reikia visiems pasitempti, o man ypatingai.
– Jūsų + – rodiklis yra didžiausias komandoje. Kas nesisekdavo komandai, kai jūs būdavote ant suolo?
– Net nežinau. Jie mus su Lukučiu labai presingavo. Rungtynės buvo gynybinės, tempas – lėtesnis. Kai niekur nelekiame, žaidžiame pozicinį krepšinį, taip ir išeina. Pozicinis krepšinis man yra patogiausias. Nesu tas „bėk ir mesk“ tipo žaidėjas. Galbūt todėl ir atrodėme neblogai su manim aikštelėje. Bet rungtynių pabaigoje turėjome pliusą, o galiausiai nuėjome iki -7. Tai tas žaidimas nieko nereiškia. Esu įžaidėjas, o įvariau į -7. Liūdna.
– Pralaimėjote ir Europos čempionams, ir olimpiniams vicečempionams, nors pergalės nebuvo toli. Kiek šiose dvikovose matote pozityvo?
– Pozityvo yra, tikrai yra. Nemanau, kad čempionate yra geresnių komandų nei šios dvi – Slovėnija ir Prancūzija. Su jais žaidėme, kaip lygūs su lygiais. Manau, kad dar patys netikime, kad galime laimėti. Turėjome persvarą prieš slovėnus, turėjome ir prieš prancūzus. Mes patys netikime, kad galime laimėti. Mes dar neturime laimėtojų mentaliteto. Ryt laukia vokiečiai, žaisime pusę trijų. Yra reikalų, visiems reikia pasitempti, nes nėra kitos išeities.
– Ar du pralaimėjimai kelia spaudimą, kad pergalės yra būtinos?
– Ne, mes esame profesionalai, tad reikia su tuo susitvarkyti. Žinoma, bus sunku, gal kažkur giliai tai jausis, bet spaudimo negali būti. Turime eiti ir kovoti.
– Vokiečiai turės daugiau laiko pailsėti. Kiek tai gali būti faktorius rytoj?
– Nemanau, kad tai turės įtakos. Žinoma, jaučiasi nuovargis, bet kai eini į aikštelę, emocijos užklumpa, sirgaliai palaiko, tai įtakos neturės. Mūsų laukia žūtbūtinės rungtynės. Nuovargis bus padėtas į šalį, nes kovos mūsų širdys. Praėjo dvejos rungtynės, čempionatas dar tęsis ir tęsis. Apie nuovargį dar negali būti kalbų.
– Kokį įspūdį palieka vokiečiai?
– Super, jie tikrai gerai žaidžia. Kaip gynyboje išjungia, kokia pas juos bendra vienybė gynyboje, o dar žaidžia namuose... Jie žaidžia super. Bus reikalų.
