Suomija turėjo pilietinį karą vos paskelbę nepriklausomybę. Tamperė buvo darbininkų, „raudonųjų“ suomių tvirtovė. Mieste yra muziejus „Nootti“, kuriame galima susipažinti su šio miesto ir darbininkų istorija. Anksčiau šis muziejus buvo Lenino muziejus, kurį Suomija turėjo atidaryti kaip duoklę Sovietų Sąjungai, kadangi jie buvo šiek tiek supančioti po Žiemos karo, – pasakojo S.Kubiliūtė, atskleidusi įdomų faktą. – Jeigu Tamperėje žmonės pamatys prašautas sienas, kulkų žymes, tai ten ne Žiemos ar kokio kito karo, o būtent pilietinio karo žymės.“
Įdomu tai, kad „Nootti“ veikė iki pat 2024 m. lapkričio ir buvo laikomas bene paskutiniu pasaulyje, neskaitant Rusijos, V.Leninui skirtu muziejumi. Šis komunistinės Rusijos pradininkas yra gyvenęs Tamperėje.
„Nootti“ pavadinimas naujajam muziejui skirtas neatsitiktinai. Taip suomiai vadina 1961 m. krizę su Sovietų Sąjunga, kai šaliai buvo grasinta nauju karu. Muziejuje dabar pasakojama ir Suomijos santykių su Rytų valstybėmis istorija.
Suprasti akimirksniu
- „EuroBasket 2025“ grupių etapas bus rengiamas keturiuose miestuose: Tamperėje (Suomija), Rygoje (Latvija), Katovicuose (Lenkija) ir Limasolyje (Kipras)
- Finalinis „EuroBasket 2025“ etapas vyks Rygoje.
Nors miesto istorijos ir praeities atspindžių vis dar galima išvysti buvusių fabrikų, dažniausiai raudonų plytų, pastatuose, Tamperė jau žengė į naują, šiuolaikišką savo erą.
„Tamperėje anksčiau gamindavo ir troleibusus, mieste yra troleibusų gatvė, nors pačių troleibusų niekur nepamatysite. Čia gamindavo ir lėktuvus. Bet daugelį fabrikų jau pakeitė gyvenamieji namai“, – pasakojo Suomijoje gyvenanti lietuvė.
Bene geriausias šiuolaikiškos Tamperės pavyzdys – „Finlayson“, buvusio tekstilės fabriko, teritorija, dabar paversta didžiule gyvenamųjų ir rekreacinės paskirties namų rajonu. S.Kubiliūtė rekomenduoja aplankyti šią vietą.
„Prie Tamperės yra Pirkkala, žymiai senesnė gyvenvietė, bet Tamperė iškilo, kai atvažiavo škotas Jamesas Finlaysonas ir čia įkūrė medvilnės fabrikus. Nuo to laiko miestas sparčiai išaugo. Dalis istorijos yra likę, tai – Tamperės vizitinė kortelė. Suomiams dažnai atrodo, kad daug kas žino apie „Finlayson“, bet bent jau aš nežinojau. Rekomenduoju pasivaikščioti po miesto centrą, aplankyti Finlayson rajoną. Ten yra ir parduotuvėlė, kur galima pigiau įsigyti jų gaminių“, – patarė lietuvė.
Tarp ežerų
Kita išskirtinė Tamperės savybė – ežerai.
Nors miesto krantų neskalauja jūra ir tai yra didžiausias Šiaurės šalių miestas, neturintis prieigos prie jūros, vandens trūkumu tamperiečiai nesiskundžia.
Miestą iš abiejų pusių gaubia du didžiuliai ežerai Näsijärvi ir Pyhäjärvi.
Norint įmerkti kojas, variantų aplink miestą yra ir daugiau. Tiesa, tam gali sukliudyti orai – „EuroBasket 2025“ metu, Tamperėje oras neturėtų sušilti iki daugiau nei 18 laipsnių, pranašaujama ir nemažai kritulių.
„Kas mane sužavėjo, tai labai daug ežerų. Nuo ten, kur mes gyvename, penkios minutės kelio iki ežero, kuriame gali išsimaudyti. Labai smagu tai turėti mieste, – sakė S.Kubiliūtė. – Ežerą galima išsirinkti pagal norus. Näsijärvi yra didelis ežeras, turi modernią krantinę. Taip pat ir Kaukajärvi. Prie tų ežerų jautiesi tarsi būtum prie jūros – jie tokie dideli. Kadangi jau bus vėsiau, rekomenduočiau Vähäjärvi ežeriuką, kuris yra labai mažas ir labai greitai įkaista. Dėl to nemaža tikimybė, kad ten bus galima išsimaudyti ir rudenį. Pernai ten maudžiausi jau gegužės pradžioje (šypsosi).“
Lietuvė po miestą rekomenduoja keliauti dviračiu.
„Yra miesto dviračiai. Galima trims dienoms, savaitėms, mėnesiui išsinuomoti. Jie veikia panašiai, kaip oranžiniai dviračiai Vilniuje. Programėlė vadinasi „Sale“. Mieste ir aplink jį labai daug ežerų, tad galima pasivažinėti po apylinkes“, – pasiūlė S.Kubiliūtė.
Pasaulio pirčių sostinė
Prakalbus apie Suomiją ir jos tradicijas, negalima nepaminėti pirčių. O Tamperė jomis pasižymi net ir šios šalies kontekste.
Antras pagal dydį šalies miestas tituluojamas pasaulio pirčių sostine, mat jame veikia net apie 70 viešųjų pirčių, neskaitant šimtų ar tūkstančių privačių.
„Kiekviename daugiabutyje yra sauna. Kiekvienas suomių namas turi sauną. Tai – labai svarbi jų kultūros dalis. Tai – visų metų užsiėmimas. Vasara jie šoka į šiltesnį, žiema – į šaltą vandenį, eketę po pirties. Jie tai daro visus metus, ypač sergant ar turint kažkokių sveikatos problemų – sauna yra atsakymas į viską“, – pasakojo S.Kubiliūtė.
Seniausia vis dar veikianti viešoji pirtis Tamperėje – „Rajaportti“, atidaryta 1906 m. Bet 15min pašnekovė pateikė kitą rekomendaciją.
„Iš viešųjų pirčių rekomenduočiau „Rauhaniemi“. Ten yra dvi saunos, nereikia registruotis, tiesiog ateini, susimoki 10 ar 12 eurų ir pirtiniesi. Viena sauna yra tradicinė, labai karšta, o kita šiek tiek humaniškesnė. Be „Rauhaniemi“ yra ir daugiau tradicinių saunų, svyruoja ir kainos. Suomiai paprastai eina ten, bet per šventes, pavyzdžiui, jiems labai svarbias Jonines, naudojasi savo saunomis – ar kotedžuose, ar savo vasaros namuose“, – pasakojo lietuvė.
Patarimai ir ką dar nuveikti?
S.Kubiliūtė įvardijo ir daugiau patarimų, ką galima būtų nuveikti Tamperėje laisvomis nuo krepšinio valandomis.
„Man labai patinka Arboretum parkas. Ten vis dar yra rožynai, pernai jos žydėjo dar iki spalio mėnesio. Tikrai rekomenduočiau ten nuvykti, jei atvyksite su šeima.
Yra mumių muziejus tiems, kurie atvyks su šeima. Nors atributikos galima rasti prekybos centruose, ten jos yra daugiau ir ji pigesnė. Šalia miesto yra „Frantsila“ kavinukė – labai miela, su aviliu viduje, galima jį stebėti per stiklą. Jie turi vaistažolių sodelį, veda net vaistažolių kursus. Tai – labai jauki vieta. „Frantsila“ yra prekės ženklas, gaminantis aliejus, muilus ir pan.
Vos nepamiršau paties svarbiausio – „Pyynikin munkkikahvila“, tai jų legendinė kavinukė, kuri turi savo spurgyčių receptą, kuriuo su niekuo nesidalina, taip pat ir su kava, jie turi savo recepto kavą. Labai graži vietovė, ant kalno. Jos yra dvi. Tai jauki kavinukė, tikra Tamperės įžymybė“, – pasakojo Tamperėje gyvenanti lietuvė.
Tamperė dar vadinama ir Suomijos vištos sparnelių sostine. Šis miestas didžiuojasi specialiu sparnelių receptu, jo apylinkėse paruošiama apie 50 proc. šalyje suvalgomų sparnelių, o iš Tamperės yra kilęs ir „Siipiweikot“ sparnelių restoranų tinklas.
„Rekomenduočiau atsisiųsti „Tampere“ arba „Cluby“ programėlę, – pridūrė S.Kubiliūtė. – Ten galima rasti ir įvairias barų ir pabų nuolaidas, kurias aktyvuoji parodęs kodą barmenui. Kartais taip gali sutaupyti ir iki 50 proc. Kadangi Suomijoje alkoholis turi didesnį mokestį, šios programėlės gali tikrai praversti (šypsosi).“
„Jeigu kažkam prireiktų vaistinės, o aš visą laiką galvoju apie blogiausia (juokiasi), tai yra universitetinė vaistinė pačiame miesto centre, kuri dirba iki 23 val. Jeigu prireiks, tai pagrindinius vaistus rasite ir prekybos centruose“, – praktinį patarimą davė lietuvė.
Miestas gali pasigirti ir puikiai išvystytu visuomeniniu transportu. Dienos bilietas leidžia naudotis visomis transporto priemonėmis – autobusu, tramvajumi ar traukiniu 24 valandas pasirinktose zonose. Bilietus galima nusipirkti mobilioje aplikacijoje „Nysse Mobiili“.
O kaip dėl kainų? Įprastai Suomija laikoma viena brangiausių šalių Europoje.
„Kai kurie produktai Lietuvoje, pavyzdžiui, pieno, savo kainomis lenkia Suomiją. Duona čia labai brangi, tad jeigu jums prireiks, atsivežkite savo. Yra skirtumas, bet jis nėra toks triuškinantis, kaip galima būtų įsivaizduoti“, – užbaigė 15min pašnekovė.
