Sekite 15min GoogleVilniečiai rungtynes su „Trabzonspor“ jau pasitiko su nuostoliais. Pastarajame LKL susitikime traumas patyrė Martynas Paliukėnas, kuris iš rikiuotės peties sąnario lūpos plyšimo iškrito net šešiems mėnesiams, ir Matas Jogėla, kurio likimas dėl smulkesnio peties sužeidimo buvo sprendžiamas prieš pat rungtynes, bet galiausiai nuspręsta žaidėją patausoti.
Jau pirmajame kėlinyje „Rytas“ išgyveno dar vieną netektį. Puikiai rungtynes pradėjęs ir vos per mažiau nei 7 minutes savo rezultatyvumo (6 taškai) ir efektyvumo (9 naudingumo balai) rekordus FIBA Čempionų lygoje pagerinęs Ignas Urbonas mėgindamas išnaudoti taktinę pražangą skaudžiai užsuko petį ir iš karto patraukė į rūbinę, iš kurios kiek vėliau sugrįžo su ant kaklo parišta ranka.
Tiesa, šis epizodas tik dar labiau sutelkė „Rytą“, likusį su vos devyniais registruotais žaidėjais: antrąjį kėlinį jie pradėjo pelnydami 10 taškų iš eilės, varžovams pasižymėti neleido beveik pusę ketvirčio, o galiausiai įpusėjus mačui mėgavosi net 17 taškų persvara (46:29).
Per visą antrąją rungtynių pusę vilniečiai pagalvoti apie sugrįžimą oponentams iš Turkijos neleido. Skirtumas tarp komandų nė sykio nebuvo sumenkęs iki vienženklio, o įspūdingą pataikymą (62 proc. dvitaškių, 52 proc. tritaškių, 94 proc. baudų metimų) fiksavę „Ryto“ krepšininkai leido savo sirgaliams šėlti ir uždegti pergales fakelus dar nesibaigus susitikimui.
Finalinis švilpukas užfiksavo „Ryto“ triumfą 97:81, nors ketvirtajame kėlinyje komandas skyrė net ir 24 taškai.
Antrąją pergalę įsirašę vilniečiai susilygino su Trabzono komanda turnyro lentelėje ir dėl tarpusavio pranašumo net pakilo į pirmąją vietą keturių komandų grupėje, kurioje jau pasiekta pusiaukelė – visos komandos sužaidė po tris susitikimus.
„Sveikinimai žaidėjams, sirgaliams. Turėjome jausmą, kad esame skolingi savo sirgaliams tokias rungtynes po to, kaip sužaidėme prieš dvi savaites Nantere („Rytas“ pralaimėjo 65:93 – past.), – po laimėto susitikimo teigė N.Pacevičius. – Laikėmės žaidybinio plano, kas daug priklausė ir nuo mūsų, trenerių. Laimei, planas buvo geras.
Deja, praradome dar vieną vyruką, Igną Urboną, bet linkime jam sugrįžti kuo greičiau.“
Jis trumpai pasisakė apie I.Urbono situaciją, bet jokių gerų žinių „Ryto“ sirgaliams nepranešė.
„Klubas praneš, bet situacija prasta. Panašu, kad iškrito ilgam“, – teigė treneris.
– Kol kas šis Čempionų lygos sezonas – su dideliais kontrastais: nuo pergalių namuose, iki labai skaudaus pralaimėjimo išvykoje. Techniškai, esate pirmi grupėje, ar tai palengvėjimas?
– Palengvėjimo nėra, nes labai dvejopi jausmai užplūdo atėjus į rūbinę. Pirmiausia, dėl mūsų traumuotų žaidėjų situacijos. Taip, sprendimą išleisti Igną į starto penketą padiktavo ir problemos su rotacija, bet mes tikime tuo vaikiu, vasarą mes planavome, kad jis bus rotacijos žaidėjas. Po rungtynių ateini, traumos... Kitas dalykas, kaip užbaigėme rungtynes. Tokioje grupėje, žinant BCL formatą, kiekvienas taškas yra svarbus. Faktas, smagu, kad sureagavome, atsidėkojome fanams už košmarą ir baisų vaizdą, kurį matėme Nantere, bet iki pilnos laimės, gaila, bet truputį šiandien pritrūko.
– Ar randate atsakymą, kas skiria komandą nuo košmaro iki vaizdo šiandien?
– Paprastas dalykas – kaip treniruojiesi, taip žaidi ir rungtynėse. Ir Kinijoje sakiau tą patį, kad kartais laiku turi gauti per nosį, jog nuleistų ant žemės. Nantere buvo tokios rungtynės, į kurias neatėjome, nesikovėme, nedavėme kontakto, buvome toli nuo savęs. Net neturiu paaiškinimų. Dabar išėjome, statėme kūnus, aukojome kūnus, negailėjome savęs. Nėra ko čia dviračių išradinėti – arba išeini luptis, arba neišeini. Tas skirtumas toks ir susidaro.
– Kiek išsibalansuoja treniruočių specifika dėl traumų? Dabar turite tris traumuotus žaidėjus, prieš tai negalėjo žaisti Cassiusas Winstonas ir Oskaras Pleikys.
– Faktas, kad išsibalansuoja. Ieškai balanso kviesdamasis žaidėjus iš antros komandos, kurie mums treniruočių procese padeda. Aišku, nelengva (atsidūsta – past.). Jaunas treneris esu, negaliu niekada prisišnekėti. Prieš kelias dienas savame trenerių kolektyve pasakiau, kad pagaliau turime 12 žaidėjų, ir praėjus trims-keturioms dienoms esame tokioje situacijoje. Žiauriai gaila... Išbandymai man, kaip treneriui, išbandymai mums, kaip klubui, kaip mes sugebėsime išlikti tokioje situacijoje.
– Šiandien buvo registruoti 10 žaidėjų, galiausiai, likote su devyniais. Paminėjote jaunimo žaidėjus, kurie dalyvauja treniruočių procese, ar yra minčių juos įlieti ir į rungtynes?
– Manau, kad būsime priversti suktis iš situacijos, čia nėra stebuklų. Aišku, laukiam Mato Jogėlos sugrįžimo, tikimės, kad jis prisijungs jau kitose rungtynėse, kas mums žiauriai padės. Žiūrėsime, labai viskas karšta, tie dvejopi jausmai po rungtynių, nesinori ant karštų prišnekėti. Bet akivaizdu, kad kažkaip turime reaguoti šioje situacijoje.
– Artūras Jomantas kalbėjo, kad reikės vieno papildymo, bet dabar galbūt reikės ir antro. Kaip jūs reaguojate į šią situaciją?
– Kaip ir sakau, dar labai karšta. Visiems šokas buvo, kad trijų žaidėjų beveik identiškos traumos. Martyno ir Igno identiškos, Mato kažkiek lengviau, bet ta pati kūno dalis. Kaip kažkoks užkeikimas. Bet aš norėčiau koncentruotis į šiandienos rungtynes, kuriose žaidėjai padarė didžiulį darbą. Manau, kad svarbiausia šiandien išlikti kartu ir nesubyrėjome rungtynių eigoje.
***
Savo ruožtu „Trabzonspor“ komandos strategas Selcukas Ernakas po mačo pasveikino varžovus, bet paminėjo ir baudų metimų skaičių, esą nesulaukus meilės iš rungtynių arbitrų.
„Sveikinimai „Ryto“ komandai. Jie pademonstravo puikią reakciją. Tris kėlinius žaidėme, bet antrajame kėlinyje leidome jiems daryti, ką norėjo, jie lengvai galėjo pelnyti taškus, o mes visą laiką atsilikome. Apmaudu, kad jie pelnė net 97 taškus. Ši grupė labai komplikuota, visi sugeba įveikti visus, tad turime pasimokyti iš šių rungtynių ir likusiose rungtynėse atrodyti kitaip, ypač išvykos rungtynėse.
Nesulaukėme daug meilės (iš teisėjų – past.), per visas rungtynes metėme tik 7 baudų metimus. Tai turėtume pagerinti. Visi mūsų žaidėjai turėtų būti stipresni ir agresyvesni“, – pabrėžė turkas.
