„Turiu pasakyti... Kad mes jau buvome sumokėję pinigus už Rusijos vizų užsakymą, – savo biure duodamas interviu 24sek juokėsi Maurizio Gherardini. – Nes mes tikėjomės, kad žaisime su CSKA. Lyg tyčia, visos vizos buvo pasibaigusios. Negalėjome laukti iki paskutinių dienų, nes būtų per vėlu, todėl visą procedūrą pradėjome anksčiau.“
Tačiau „Žalgiriui“ nieko nelėmusiose rungtynėse žaliai balti pribloškė „Baskonia“ ir sujaukė padėtį turnyro lentelėje. Vietoj CSKA, „Fenerbahče“ ketvirtfinalyje sutiko Atėnų „Panathinaikos“, nušlavė graikus 3-0, o vėliau iškovojo pirmąjį klubo istorijoje čempionų titulą.
Pirmąkart Eurolygos čempionu tapęs „Fenerbahče“ bosas M.Gherardini iki šiol dėkingas Šarui.
Manau, kad „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas smagiausių paveikslų visoje Eurolygoje. Paulius Motiejūnas daro neįtikėtiną darbą.
„Būtų kvailą tą neigti: Kauno „Žalgirio“ pergalė, be abejonės, mūsų naudai sumaišė dalykus“, – 24sek Stambule pasakojo žymus krepšinio specialistas.
Interviu su M.Gherardini vyko dar prieš „Fenerbahče“ ir „Žalgirio“ akistatą, tad 62-ejų italas buvo geros nuotaikos.
Bet po mačo M.Gherardini kiek sutrikęs vaikštinėjo „Ulker“ arenos koridoriais, nerasdamas sau vietos. Atrodo, kad Šarūnas Jasikevičius ketvirtadienį Stambule atsiėmė skolą.
Bet jeigu galėtų rinktis, 10 kartų iš 10 tikrai M.Gherardini pasiimtų tą „Žalgirio“ pergalę Vitorijoje, nei kitokį rezultatą Stambule.
Krepšinyje šis malonus italas – visą savo gyvenimą. Jis žaidė Italijoje, vėliau trumpai dirbo asistentu, tapo jaunimo komandos vadovu, galiausiai – generaliniu vadybininku.
Trevize jis suformavo visame pasaulyje išgarsėjusią „Benetton“ talentų kalvę, tapo pirmuoju NBA generaliniu vadybininku įsidarbinusiu užsieniečiu, kai 2006-aisiais perėmė „Toronto Raptors“.
Bet per beveik 50 metų krepšinyje Maurizio trūko vieno – Eurolygos čempionų titulo. Jį jis galiausiai pakėlė į viršų praėjusį pavasarį.
Tai buvo pirmasis čempionų titulas tiek M.Gherardini, tiek „Fenerbahče“, tiek bet kuriam Turkijos klubui.
„Laimėti Eurolygą – viena iš svajonių, kurios sieki visą savo karjerą, – neslėpė M.Gherardini. – Klubui tai buvo pirmas Eurolygos titulas ir emocijos buvo beprotiškos. Važiavome autobusu pro šimtus, tūkstančių žmonių ir rodėme jiems trofėjų.
Tai buvo kaip „Fenerbahče“ respublika. Neįtikėtina...
Unikali ir ypatinga akimirka visai „Fenerbahče“ šeimai. Tačiau tai taip pat didelis laimėjimas Turkijos krepšiniui, visam jo judėjimui šioje šalyje.
Čia buvo mestos didelės investicijos, buvo daug gerų klubų, žaidėjų, trenerių, bet nė viena iš Turkijos komandų dar nebuvo laimėjusi Eurolygos ar bent turėjusi šansą ją laimėti. Tas momentas visada išliks labai ypatingas.“
„Fenerbahče“ Eurolygai laimėti pasisamdė trenerį Željko Obradovičių ir metė beprotiškus pinigus – surinko 25-30 milijonų eurų biudžetą.
Bet net ir su tokiais įrankiais laimėti Eurolygą ne taip paprasta. „Fenerbahče“ prireikė laiko – trijų sezonų.
Nedaug trūko, kad tas laukimas būtų užsitęsęs. M.Gherardini prisimena epizodą, kuris vėliau padarė didžiulį impulsą čempioniškam 2017-2018 m. sezono finišui.
„Esminis lūžis įvyko per blogiausią mūsų sezono atkarpą. Mes turėjome 2-3 savaičių laikotarpį, kai pasiekėme dugną. Jei pamenate, baisiai pralaimėjome Vitorijoje, „Maccabi“. Komanda, švelniai tariant, strigo. Tačiau mus tada nustebino klubo savininkai.
Sakydamas „mus“, turiu omenyje save ir trenerį Obradovičių. Jie atėjo ir pasakė – nesijaudinkit, likite pozityvūs, mes visada seksime paskui jūsų lyderystę. Žinote ką? Norime, kad pratęstumėte sutartį tiek, kiek norite. Pratęsėme trejiems metams, nors galėjome dar ilgiau.
Tai buvo pasitikėjimo ženklas, kuris davė mums stiprybės matyti dalykus iš kitos perspektyvos, net kai labai nesisekė. Buvome ramesni, daugiau šypsojomės. Kai bandai laimėti, šypsena visada svarbi. Ir atsispyrėme nuo dugno. Komanda kilo, o visa kita vėliau tapo istorija.“
Eurolygos čempionų titulas nepakeitė M.Gherardini ir „Fenerbahče“ krypties.
Viena, kas pasikeitė, tai nebent italo maisto racionas. Dėl sveikatos jis ėmė labiau prisižiūrėti savo mitybą. Ant apkrauto Maurizio stalo „Fenerbahče“ biure buvo padėta maisto dėžutė su riešutais.
„Dabar jos visur su manimi. Labai sunku“, – juokėsi „Fenerbahče“ vadovas.
M.Gherardini gyvena viešbutyje. Kai vėlų vakarą jis nusileidžia į restoraną, padavėjos jau žino, ką užsisakys nuolatinis lankytojas – salotų.
Būčiau laimingas, jei savo komandoje turėčiau Valančiūną, tačiau tai svajonė geriausiu atveju 10 metų į priekį.
Bet vieną dieną M.Gherardini neištvėrė ir paprašė porcijos makaronų. Jie buvo ne tokie geri, kaip pas jį Italijoje, tačiau leido šiek tiek atsipūsti nuo režimo.
Pats M.Gherardini, aukščiausios klasės krepšinio vadybininkas, kalbėjo apie tai šmaikščiai susigėdęs, bet bandydamas rasti pasiteisinimų.
Tai vienas iš daugelio Maurizio iššūkių, kuriuos jis taip mėgsta. Atvykęs į „Fenerbahče“ vyras prabilo apie dar vieną iššūkį, kuris didesnis nei Eurolygos čempionų trofėjus. Tad net laimėjus Eurolygą, M.Gherardini darbai Stambule nesibaigia.
„Laimėti labai sunku. Tai nenutinka automatiškai. Pakartoti – dar sunkiau. Bet tikiu, kad mes turime mėgautis iššūkiu tapti nuolatiniais finalo ketverto dalyviais. Toks turi būtų mūsų tikslas, – 24sek pasakojo M.Gherardini. – Patekęs į finalo ketvertą, įtvirtinsi save kaip Eurolygos superklubą.
Tačiau vien tai manęs netenkintų. Tai būtų dar tik aikštės rezultatas. Mes turime didžiulį finansavimą, turime puikius žaidėjus, nuostabų trenerį, bet neįtikėtinai svarbu būti sėkmingiems krepšinio versle.
Pavyzdžiui, dabar mes susitelkę tam, kad pagerintume savo fizinio rengimo ir reabilitacijos sąlygas, nes manome, kad pasiruošimas, prevencija ir atsistatymas turi būti toks, kad komanda atlaikytų NBA sezonui prilygstantį tvarkaraštį.
Turime tobulėti ir kitur: skautinge, žaidėjų priviliojime, marketinge, socialiniuose tinkluose. Norime pritraukti į „Fenerbahče“ jaunąją kartą, todėl turime daugiau investuoti į technologijas, jaunimo poreikių suvokimą.
Tokios situacijos yra svarbios. Sulyginčiau jas su baudų metimais.
Labai nusivilčiau, jei pasiektume aukščiausią lygį, o staiga patirtume nuopolį. Manau, dabar turime visus įrankius, kad laikytumės šio plano. Pergalės priklauso nuo daugybės faktorių: sėkmės, traumų, varžovų. Tačiau labai svarbu būti stabiliam išlaikant aukštą organizacijos lygį.
Reikia pasimėgauti laimėtu Eurolygos titulu, bet turime padėti visas tas emocijas į šalį. Nes po to jos gali sutrukdyti siekti kitų tikslų.“
Toks Maurizio požiūris buvo įvertintas. Italas po „Fenerbahče“ triumfo buvo išrinktas geriausiu Eurolygos vadovu.
Bet M.Gherardini nesuasmenino šio pasiekimo. Jis pasidalijo apdovanojimu su visais biuro darbuotojais. Biuro patalpos, beje, pakankamai blankios ir nelabai prilygsta bendram „Ulker“ arenos įvaizdžiui. Reikia pripažinti, kad „Fenerbahče“ žaidžia vienoje gražiausių arenų visoje Eurolygoje.
„Neįtikėtina, kaip per tą laiką mes visi kartu užaugome. Esame tikra komanda. Kita vertus, visada turime turėti motyvaciją tobulėti. Jei nori būti sėkmingas, visada turi likti susitelkęs savo darbams ir tikslams.
Bet, žinote, kartais, kai gauni trofėjus, tai gali reikšti, kad esi senas ir karjera eina į pabaigą (šypsosi). Bet tai buvo labai garbingas epizodas. Tai buvo svarbu visai „Fenerbahče“ organizacijai.“
M.Gherardini šypsosi, paklaustas apie nemokamą patarimą Kauno „Žalgirio“ organizacijai.
Anot italo, „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas ir taip sėkmingai atlieka savo darbą Kaune. Beje, kaip tik prieš keletą dienų jis buvo išrinktas geriausiu sporto klubo vadovu Lietuvoje.
„Jūs turite privalumą, kad jūsų šalyje krepšinis yra kaip religija. Tai jau gera pradžia (šypsosi). Atmosfera „Žalgirio“ arenoje yra nuostabi. Ir jūs darote puikų darbą rengdami šou, marketinge. „Žalgiris“ visada tobulėja, nors neturi tokio biudžeto, kokį turi kitos Eurolygos komandos.
Manau, kad „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas smagiausių paveikslų visoje Eurolygoje. Paulius Motiejūnas daro neįtikėtiną darbą.
„Žalgiris“ taip pat atlieka puikų darbą skautinge. Klubo vadovai randa gerus žaidėjus už tinkamą kainą. Rasti krepšininką už milijonus žymiai paprasčiau. Viskas gerokai sudėtingiau, kai reikia ieškoti kitokių žaidėjų. Per tuos metus reikia įvertinti „Žalgirio“ skautų darbą. Jie visada buvo kūrybingi ir atrado gerų žaidėjų.“
Kalbant apie žaidėjų atranką, M.Gherardini per tuos vadovavimo metus į Stambulą taip ir neatvežė nė vieno lietuvio. Linas Kleiza rungtyniavo „Fenerbahče“ 2013-2014 m., tačiau tai nebuvo italo pasirinkimas – klubo vadovu jis tapo tik to sezono pabaigoje.
Vienintelis lietuviškas akcentas "Ulker" arenoje - Šarūno Jasikevičiaus autobiografija "Laimėti neužtenka" M.Gherardini kabineto lentynoje.
„Tiesa, pakviečiau Liną į „Toronto Raptors“, tad nėra taip, kad aš nusistatęs prieš lietuvius, – šypsojosi M.Gherardini. – Žinote, daug ką lemia ir tai, kad jūs turite NBA žaidėjų. Mindaugas Kuzminskas galėjo žaisti Stambulo „Daruššafaka“, bet jis gavo darbą NBA.
Būčiau laimingas, jei savo komandoje turėčiau Valančiūną, tačiau tai svajonė geriausiu atveju 10 metų į priekį.
Manau, kiekvienoje šalyje viskas priklauso nuo ciklo, kartų kaitos. Taip, Lietuva neturi daug talentų Eurolygoje, bet matote Kalnietį, Mačiulį, o „Žalgiryje“ yra daugiau lietuvių.
Pavyzdžiui, Gudaitis gerai žaidžia Milane. Manau, Ulanovas jau įsirašė savo pavardę į krepšinio žemėlapį, nes turi labai gerą sezoną.
Yra žmonių, kurie žaidžia aukštu Eurolygos lygiu. Tačiau kartais kartų kaita atneša daug talentų, o kartais mažiau. Bet Lietuva išlieka puikia talento šalimi. Ballų broliai ne šiaip sau atvažiuoja į Lietuvą (juokiasi). Jūs turite gerą krepšinio mokyklą ir nenustebčiau, jei greitu metu atsirastų dar daugiau gerų lietuvių.
Dabar, manau, Lietuva laukia naujos talento bangos. Manau, nereikia nerimauti, nes ji turėtų ateiti greitai.“
