Vilniaus „Ryto“ atkrintamųjų svajonė lieka gyva.
6728 sirgalių palaikoma Giedriaus Žibėno vadovaujama sostinės komanda su kaupu atsirevanšavo Le Mano „Sarthe“ klubui už nesėkmę pirmajame „Top 16“ mače Prancūzijoje ir kovoje dėl bilieto į ketvirtfinalį lieka savo likimo kalve.
Praktiškai visų rungtynių metu pirmavęs „Rytas“ varžovus sutriuškino 101:81.
Pergalė kitą savaitę Stambule prieš „Galatasaray“ garantuotų vilniečiams pirmą kartą Čempionų lygos istorijoje vietą atkrintamosiose varžybose, kurias galėtų pasiekti ir nesėkmės atveju, jei Le Mano „Sarthe“ patirs pralaimėjimą namuose prieš absoliučią grupės autsaiderę Holono „Hapoel“.
„Geros emocijos, kaip ir visada po pergalių, – po mačo džiaugėsi „Ryto“ kapitonas Artūras Gudaitis. – Šiandien tikrai gerai dalijomės kamuoliu, mažai klydome. Mes branginome kamuolį, žaidėme tikrai gerą krepšinį ir iškovojome pergalę.“
Prieš žūtbūtinį mačą skambėjo ir Lietuvos himnas. Tai – išimtis, kurią suteikė FIBA dėl mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo šventės.
„Emocijos eina per kūną, kai visa salė gieda Lietuvos himną, – sakė A.Gudaitis. – Tai – normalu, nes lietuviai esame. Reikia padėkoti FIBA, kad tokią dieną padarė išimtį.“
– Artūrai, ką pakeitėte gynyboje po pirmojo ketvirčio, kuriame „Sarthe“ realizavo visus 7 tritaškius, tačiau per likusį laiką įmetė vos 2 iš 19?
– Truputį bandėme keisti gynybą, agresyviau kilti ties Le Mano gynėjais. Nežinau, kiek tai pavyko ir kiek „Sarthe“ nukritęs pataikymas dėl mūsų geros gynybos. Nežinau, reikėtų pasižiūrėti. Pirmajame kėlinyje jie pataikė viską, o vėliau kiek nesusitvarkėme su jų mažiuku, bet susitvarkėme su visais kitais.
– Kaip vertinate pirmąjį Augusto Marčiulionio mačą (7 taškai, 8 rezultatyvūs perdavimai)?
– Mes Augustui dedame labai didelius antpečius. Nežinau, reikia apsiraminti. Jis – labai talentingas vyras, subrendęs, žaidžia tikrai brandų krepšinį, jau gerai atrodo ir tik gerės, bet nenorėčiau, kad žiniasklaida dėtų lūkesčius ir kažką krautų ant Augusto. Jis – labai talentingas, duos tikrai daug naudos, tik geriausi žodžiai apie jį, bet reikėtų šiek tiek apsiraminti.
– Kaip keičiasi „Ryto“ žaidimas su naujausiais pokyčiais – išvyko Jordanas Walkeris ir Jacobas Wiley, o atvyko Augustas Marčiulionis?
– Manau, kad pagerinome gynybą, pridėjome gynėjų įėjimų į baudos aikštelę. Esame agresyvesni, ypač gynyboje. Wiley buvo tikrai svarbi komandos dalis. Dabar ieškome kažko į jo vietą, o kol kas bandome kompensuoti su tuo, ką turime.
– Kiek jums pačiam lengviau žaisti su tokiu „du prieš du“ meistru, kaip Augustas Marčiulionis?
– Daug lengviau žaisti su Augustu, kai viskas atsidaro. Jis eina į baudos aikštelę, nusimeta kamuolį ties tritaškiu, tad ir dideliems gyvenimas turėtų būti lengvesnis. Tik geriausi žodžiai.
– Kaip vertinate šansus prasibrauti į Čempionų lygos atkrintamąsias?
– Važiuosime ir bandysime laimėti. Žaisime prieš tikrai gerą komandą, o ir „Galatasaray“ kažką lems šios rungtynės. Nedaugžodžiausiu – šios rungtynės bus „gyvenk arba mirk“, kaip ir šiandien buvo. Mes parodėme veidą, kad galime žaisti tokį mačą, tikėkimės, kad tą emociją nusinešime ir į Stambulą.
– Po KMT finalo teigėte, kad žaidžiate su „pusantros kojos“. Ar situacija per šį laikotarpį išliko ta pati?
– Nenorėčiau komentuoti. Vasarą tikrai bus kažkokie sprendimai, o dabar žiūriu rungtynes po rungtynių.
– Kaip vertinate faktą, kad šį vakarą „Sarthe“ įmetė mažiau taškų (81), nei kad NBA surinko vienas Bamas Adebayo (83)?
– (juokiasi). Ten visai kitas krepšinis, geras cirkelis. Nežinau, kaip vertinti NBA statistikas, nes ten niekada nebuvau ir negaliu atsakyti.
– Kaip manote, ar tokie pasirodymai didina atskirtį tarp krepšinio NBA ir Europoje, tuo pačiu sunkindama ir iš NBA atvykstančių žaidėjų integraciją Europoje?
– Geras klausimas. Kiekvieno žaidėjo lygis yra atitinkamas, kiek jis kainuoja. Atvažiuoja Hortonas-Tuckeris į „Fenerbahče“ ir yra esminis žaidėjas, bet nusipirksi šrotelį ir jis Europoje nesužais. Labai paprasta. Kiekvienas žaidėjas turi atitinkamą kainą, nes jo lygis yra aukščiausias.
