Treneriui penktadienį buvo pirmoji treniruotė su nauja komanda. M.Nicola tikino, kad pasiūlymo iš „Lietuvos ryto“ sulaukė tik trečiadienio vėlų vakarą. Po didžiausios klubo sezono pergalės ir V.Šeškaus atleidimo.
Netikėtai iš trenerio pareigų atleistas prieniškis lygiai taip pat netikėtai tapo „Lietuvos ryto“ trenerio asistentu. V.Šeškus penktadienį taip pat dalyvavo treniruotėje.
– Pirmoji treniruotė naujame klube. Kaip ji vyko, kokį įspūdį paliko žaidėjai? –
Esu čia, kad dirbčiau ir padėčiau komandai pasiekti savo tikslus. Daugiau apie nieką negalvoju.
– Susitikome su žaidėjais, susipažinome, pradėjome dirbti ir rengtis kitoms rungtynėms.
– Kiek „Lietuvos ryto“ rungtynių šį sezoną matėte?
– Negalėjau stebėti LKL čempionato, tačiau mačiau kelias rungtynes Europos lygoje. Sekiau statistiką, visos lygos rezultatus, tad žinau, kaip jiems sekasi.
– Ar jūsų trenerio karjeroje tai yra didžiausias iššūkis?
– Kol kas taip, tačiau kiekvienas naujas darbas yra iššūkis, nesvarbu, kokiame lygyje dirbtum. Svarbu įgauti patirties, kažko išmokti ir tapti geresniu. Noriu padėti žaidėjams tapti geresniais, tobulėti ir pats.
– Kokių pakeitimų komandos žaidime reikia, jūsų nuomone?
– Kol kas dar nežinau, reikia padirbėti su komanda. Jei pamatysime, kad kažką reikia pakeisti, tai ir darysime.
– Kada gavote pasiūlymą iš „Lietuvos ryto“? Ar tikėjotės to?
– Po trečiadienio rungtynių, labai vėlai, kai vadovai nusprendė pakeisti trenerį. Viskas įvyko labai greitai. Dirbau Italijoje, tikėjausi, kad kas nors mane pakvies, tačiau jaučiausi gerai ir ten.
– Per pastaruosius kelis metus „Lietuvos rytas“ dažnai keitė trenerius. Negąsdina, kad dirbsite čia gal būt tik kelis mėnesius?
Dirbau Italijoje, tikėjausi, kad kas nors mane pakvies, tačiau jaučiausi gerai ir ten. Man tai jaudinantis įvykis, nes tai klubas su senomis tradicijomis, puiku būti čia.
– Esu čia, kad dirbčiau ir padėčiau komandai pasiekti savo tikslus. Daugiau apie nieką negalvoju. Kitos rungtynės sekmadienį, galvoju apie jas ir kaip iškovoti pergalę.
– Kuriuos „Lietuvos ryto“ žaidėjus žinote geriausiai?
– Žinau Kšištofą Lavrinovičių, Antaną Kavaliauską, kurie žaidė atitinkamai Italijoje ir Ispanijoje, kai aš ten dirbau. Žinau Martyną Gecevičių iš tų laikų, kai jis žaidė „Olympiakos“. Adą Juškevičių atsimenu iš Lietuvos rinktinės, pažįstu Billy Barono brolį, esu matęs žaidžiantį ir jį patį.
– Kiek taškų gali įmesti oponentai į jūsų komandos krepšį?
– Vienu mažiau nei mes – tada mes laimėsime rungtynes. Mano filosofija remiasi sunkiu darbu gynyboje ir bandymu žaisti greitai, pelnyti lengvus taškus. Tačiau tam reikia gerai gintis.
– Kiek trenerio asistentų jums reikėtų?
– Esu buvęs skirtingose situacijose – buvo vienas, du, dabar yra trys. Tai puiku, tikiuosi, kad mes padėsime vieni kitiems ir dirbsime komandos naudai.
– Kai pats buvote krepšininkas, prieš kurį lietuvį jums buvo sunkiausia žaisti?
– Labai paprastas atsakymas – prieš Arvydą Sabonį. Ne kartą žaidžiau prieš jį Ispanijoje, taip pat Argentinos rinktinėje Atlantos olimpinėse žaidynėse.
