„Favoritai visada yra favoritai. Mes niekada nebuvome tarp jų. Bet prognozės – viena. Kita – būna taip, kad atvažiuoja berniukai iš Lietuvos ir laimi“, – šyptelėjo „Lietuvos ryto“ puolėjas Artūras Jomantas, ULEB taurės turnyro (taip iki šių metų vadinosi šis turnyras, – red. past.) finalą Belgijos mieste Šarlerua 2007-aisiais kartu su „Lietuvos rytu“ pralaimėjęs, o Maskvos priemiestyje Chimkuose – 2009-aisiais – laimėjęs.
Chimkuose, be Rimo Kurtinaičio treniruojamų šeimininkų, bus kita Rusijos komanda Sankt Peterburgo „Spartak“ ir Ispanijos „Valencia“. Visų jų galimybės laimėti yra vertinamos geriau už „Lietuvos ryto“.
Bet jei ieškotume legendinių dalykų neilgoje, nuo 2003 metų skaičiuojamoje, lygos istorijoje, turėtume pripažinti, kad labiausiai spindinti legenda yra Vilniaus komanda. Nuo 2005-ųjų „Lietuvos rytas“ triskart žaidė finale, dukart laimėjo. Vilniečių svarbiausioje varžybų stadijoje nebūdavo tik tuomet, kai komanda rungtyniavo Eurolygoje.
„Dabar viskas lengviau. Esame įpratę prie tų darbų, kuriuos reikia nuveikti. 2005-ieji, kai net pergalės šampano į rūbinę atsinešti pamiršome pasirūpinti, – smagi praeitis“, – komandos nuotykius prisiminė klubo biuro vadybininkė Jūratė Agintaitė, visas šlovingiausias „Lietuvos ryto“ akimirkas stebėjusi iš arti, būdama kartu su krepšininkais.
Plačiau skaitykite savaitraštyje „15min“.
