Sekite 15min GoogleDeivido Kumelio auklėtiniai Kinijoje vykusioje FIBA Pasaulio taurėje iškovojo visas 7 pergales.
Kelyje link titulo lietuviai grupės etape nugalėjo Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Kiniją, Pietų Korėją ir Argentiną.
Ketvirtfinalyje lietuviai įrodė pranašumą prieš Naująją Zelandiją, pusfinalyje nugalėjo Serbiją, o kovoje dėl pasaulio čempionų taurės Lietuvos rinktinė 19:18 įveikė kaimyninę Latviją.
Aukso vertės rungtynėse lietuvius į pergalę vedė Paulius Velutis, kuris pelnė 9 taškus. Čempionų gretose taip pat žaidė Rokas Jocys, Kajus Leliukas ir Nojus Vaivada.
LIETUVA.BASKETBALL susisiekė su pasaulio čempionato finalo naudingiausiu žaidėju P. Velučiu ir jį pakalbino.
22-ejų įžaidėjas pripažįsta, kad tai – kol kas didžiausias pasiekimas ir įvertinimas jo profesionalaus krepšininko karjeroje.
Vilnietis ilgus metus krepšinio paslapčių mokėsi pas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerį Algirdą Miloną.
Tris kartus Moksleivių krepšinio lygos (MKL) čempionu tapęs P. Velutis yra atstovavęs Vilniaus „Ryto“ jaunimo komandai, o pastaruosius du sezonus žaidė Šakių „Vytis-VDU“ klube.
Praėjusiame sezone su „Vytis-VDU“ komanda 193 cm ūgio P. Velutis pasipuošė Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) bronzos medaliais.
LIETUVA.BASKETBALL parengtame interviu – 3x3 pasaulio čempiono ir naudingiausio krepšininko Pauliaus Velučio mintys apie auksinę rinktinę, 3x3 krepšinį ir savo ateitį.
- Pauliau, kokie jausmai dabar, kai po pergalės praėjo jau kelios dienos?
- Atrodo, kad po kelių dienų jausmai netgi dar labiau pagerėjo. Iškart po pergalės buvo labai daug emocijų ir buvo sunku suvokti, ką iš tikrųjų padarėme. Tuo metu labiau tiesiog džiaugėmės ir šventėme. O dabar, kai praėjo kelios dienos ir viską ramiau apmąstai, tas tikrasis pasiekimo jausmas dar labiau ateina. Pradedi suprasti, kad iš tikrųjų tapome pasaulio čempionais ir kad tai yra kažkas labai didelio.
- Ar tai iki šiol yra didžiausias tavo pasiekimas krepšinyje tiek asmeniškai, tiek komandiškai?
- Taip, be abejo. Tiek asmeniškai, tiek komandiškai tai yra mano didžiausias pasiekimas. Iki šiol apskritai nebuvau žaidęs jokioje rinktinėje, todėl vien galimybė apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius man jau buvo didelė garbė ir pasiekimas. O laimėti pasaulio čempionato taurę ir dar gauti MVP apdovanojimą – išvis yra pasaka.
Visą vasarą kartu su komanda dirbome, sportavome, ruošėmės ir tikėjome tuo, ką darome. Labai smagu, kad tas darbas galiausiai atsipirko tokiu rezultatu.
- Apibūdink savo žaidimo profilį – ką labiausiai mėgsti daryti aikštėje?
- Manau, kad 3x3 krepšinis yra visiškai mano stiliaus žaidimas. Visada mėgau vadinamąjį „streetballą“ (liet. gatvės krepšinį – autoriaus pastaba). Tokį laisvesnį, laukinį krepšinį. Dar nuo mažens buvau tas žaidėjas, kuris labiausiai mėgsta kurti progas sau, žaisti vienas prieš vieną.
Manau, kad tai yra vienas didžiausių mano ginklų. Puolime jaučiu, kad galiu daryti daug dalykų – pataikyti iš toli, prasiveržti, sukurti progą sau ar komandos draugui, atlikti perdavimą. 3x3 būtent tai ir leidžia išnaudoti, nes turi daug laisvės priimti sprendimus ir kurti.
- Kuo ši Lietuvos rinktinė buvo ypatinga?
- Manau, kad ši komanda buvo ypatinga tuo, kad visi labai gerai išpildėme savo vaidmenis. Kiekvienas darėme tai, ką geriausiai mokame ir nereikėjo bandyti kažko papildomai įrodinėti. Visi supratome savo užduotis ir pasitikėjome vienas kitu.
Galiausiai kovojome dėl vieno tikslo, buvome labai komandiški ir kiekvienas atidavėme visą širdį aikštėje. Manau, kad būtent tas vieningumas ir buvo viena pagrindinių mūsų stiprybių.
- Kiek prie jūsų sėkmės prisidėjo treneris Deividas Kumelis?
- Deividas labai daug prisidėjo prie mūsų visų tobulėjimo ir galutinės sėkmės. Su juo dirbome jau antrą vasarą iš eilės, todėl vienas kitą gerai pažinojome.
Net kai buvome Kinijoje ir Deividas negalėjo vykti kartu su mumis, nes jo draugė laukėsi, jis kiekvieną dieną darydavo vaizdo analizes prieš mūsų rungtynes. Visada parašydavo, ką turime daryti, ką galime patobulinti, į ką atkreipti dėmesį. Nors fiziškai jo nebuvo šalia, jautėme jo darbą ir pagalbą.
Man patinka ir tai, kaip jis pats tobulėja kaip treneris. Jis dar visai neseniai buvo žaidėjas, todėl labai gerai supranta žaidėjų poreikius. Jo treniruotės skiriasi nuo daugelio kitų specialistų – jis sugalvoja įdomių pratimų, žaidimų, stengiasi, kad treniruotės nebūtų vienodos. Manau, kad jo indėlis į mūsų rezultatą buvo tikrai didelis.
- Lietuva apgynė pernai iškovotą titulą. Ar galėtum palyginti šias dvi komandas?
Pernai komandoje buvau penktas žaidėjas. Buvau iškviestas vykti kartu su rinktine, nes Jokūbas Rubinas likus kelioms dienoms iki turnyro buvo susižeidęs. Galiausiai jis pasveiko ir galėjo žaisti, todėl man praėjusiais metais aikštėje pasirodyti neteko.
Bet labai džiaugiausi komandos pasiekimu ir kažkur viduje jaučiau, kad ateis ir mano laikas. Smagu, kad šiemet jis iš tikrųjų atėjo.
Šių metų komanda iš esmės buvo ta pati, tik aš pakeičiau Jokūbą. Manau, kad galėjau komandai pridėti daugiau opcijų puolime, ypač žaisdamas vienas prieš vieną, kurdamas situacijas ir būdamas aktyvus su kamuoliu.
- Kokias pasiruošimo sąlygas šiam čempionatui jums sudarė 3x3 krepšinio asociacija?
Manau, kad sąlygos buvo tikrai geros. Turime labai gerą 3x3 salę VDU Sporto centre, kurioje praktiškai praleidome visą vasarą. Ji jau tapo tarsi antraisiais namais.
Negalėčiau išskirti kažko vieno labai ypatingo, bet viskas, ko reikėjo pasiruošimui, buvo sudaryta. Galėjome normaliai treniruotis, ruoštis ir koncentruotis į čempionatą.
- 3x3 krepšinis Lietuvoje žygiuoja tiesiog puikiai. Kaip manai, kokia lietuvių sėkmės paslaptis?
Taip, 3x3 Lietuvos krepšinyje tikrai matau labai daug potencialo. Tai yra labai greitas, dinamiškas krepšinis. Šiais laikais žmonės nori greito veiksmo, todėl manau, kad jaunimas vis dažniau rinksis ir šį krepšinio formatą.
Pats puikiai pamenu, kaip vasaromis prie Baltojo tilto aikštelės būdavo pilnos žmonių. Ten iš esmės ir prasidėjo mano 3x3 kelias – visas vasaras žaisdavau su draugais. Vėliau atsirado SKM organizuojami 3x3 turnyrai ir tada jau rimčiau užsikabinau už šio sporto.
O lietuvių sėkmės paslaptis turbūt yra ta, kad esame krepšinio šalis. Lietuviai turi didelę meilę krepšiniui, o kartu ir labai didelę širdį bei kovingumą. Manau, kad tai labai tinka 3x3 krepšiniui.
- Kada ir kaip save atradai 3x3 krepšinyje?
Visų pirma save atradau SKM organizuotuose 3x3 turnyruose. Tada supratau, kad šis sportas man labai tinka, nes visada mėgau greitą, laisvesnį, gatvės krepšinį.
Turnyruose sekdavosi visai gerai. Pamenu, su savo SKM „Gorilų“ komanda dalyvaudavome daugelyje turnyrų. Aišku, būdavo ir pergalių, ir pralaimėjimų, bet iš tų laikų liko labai geri prisiminimai.
Patys turnyrai būdavo labai gerai organizuojami, o svarbiausia – buvo smagu žaisti su draugais ir nuolat varžytis. Manau, kad būtent tokie turnyrai ir padėjo man suprasti, kad 3x3 krepšinis man patinka.
Praėjusią vasarą Deividas pakvietė mane žaisti už VDU universiteto komandą, o vėliau atsirado galimybė prisijungti ir prie rinktinės. Nuo tada jau rimčiau užsikabinau ir supratau, kad 3x3 gali būti labai rimta mano krepšinio kelio dalis.
- Ką manai apie MKL 3x3 turus, kurie vyksta jau pirmąjį sezoną?
- Labai džiaugiuosi, kad MKL organizuoja tokius turus. 3x3 krepšinis Lietuvoje vis kyla į didesnes aukštumas, o tokie turnyrai tik dar labiau padeda jį populiarinti.
Manau, kad labai gerai, kai moksleiviai nuo mažens gali išbandyti abu formatus ir patys suprasti, kuris krepšinis jiems labiau tinka ir patinka. Galbūt kažkas per 5x5 save atras, o kažkas, kaip aš, supras, kad 3x3 yra būtent tas krepšinis, kuriame gali labiausiai atsiskleisti.
- Kur labiau matai savo ateitį – 3x3 ar 5x5 krepšinyje?
- Kol kas galiu pasakyti, kad 3x3 man sekasi geriau ir čia jaučiuosi užtikrinčiau savimi. Bet tikrai noriu žaisti ir 5x5 bei įrodyti sau ir kitiems, kad galiu būti labai geras žaidėjas ir ten. Manau, kad artimiausia ateitis parodys, kaip viskas susiklostys.
Šiame sezone vis tiek turiu žaisti 5x5 – kol kas neturiu konkrečių pasiūlymų iš 3x3 komandų, o pragyventi kažkaip reikia (juokiasi). Tačiau tai nėra blogai – 5x5 man irgi patinka, o dabar turiu galimybę tobulėti abiejuose formatuose.
- Didžioji svajonė – 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių medalis?
- Taip, tikrai. Jaučiu, kad gana greitai tobulėju ir kažkur širdyje turiu tą norą bei tikėjimą, kad galiu ten būti. Aišku, iki olimpinių žaidynių dar labai daug darbo, todėl dabar apie tai per daug negalvoju ir koncentruojuosi į tai, ką galiu padaryti šiandien.
Bet olimpinis medalis tikrai yra svajonė. Manau, kiekvienam sportininkui būtų kažkas neįtikėtino atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse ir kovoti dėl medalio.
- Esi žaidęs Vilniaus „Ryto“ jaunimo sistemoje. Kokie jausmai šiam klubui?
- Jausmai tikrai labai šilti. „Rytą“ palaikau nuo mažų dienų. Pamenu, kaip po savo treniruočių eidavau su tėčiu į rungtynes, pirkdavome abonementus. Iki dabar seku komandą ir palaikau „Rytą“, nes esu tikras vilnietis.
Todėl, aišku, labai džiaugiausi, kai jie laimėjo FIBA Čempionų lygą. Sekiau tas rungtynes ir tikrai buvo smagu matyti, kaip klubas pasiekia tokį rezultatą. Kadangi pats esu buvęs „Ryto“ sistemoje, tas klubas man turi ir asmeninę reikšmę.
- Kokie artimiausio sezono planai 5x5 ir 3x3 krepšinyje?
- Šį sezoną žaisiu Šakių „Vytis-VDU“ komandoje. Mes trys iš tų, kurie dalyvavome pasaulio čempionate, žaisime ir 5x5 komandoje. Taip pat mūsų treneris bus Deividas Kumelis, todėl po vasaros jau esame geros formos ir gerai susižaidę. Manau, kad laukia tikrai įdomus ir geras 5x5 sezonas.
O sezono metu turėsime ir 3x3 išvykų į „Challenger“ bei „Masters“ turnyrus su ta pačia komanda, su kuria laimėjome pasaulio čempionatą. Taigi laukia tikrai darbingas sezonas – bus ir 5x5, ir 3x3, o man tai yra gera galimybė toliau tobulėti abiejuose formatuose.
- Ką patartum moksleiviams, kurie nori save išbandyti 3x3 krepšinyje ir vieną kartu su Lietuvos rinktine siekti medalių?
- Pirmiausia patarčiau tiesiog išbandyti šį sportą ir nebijoti. Taip pat labai svarbu nuolat tobulinti savo krepšinio įgūdžius, žiūrėti kuo daugiau rungtynių ir iš žaidėjų semtis patirties. Man tai padėjo labai daug, nes pats nuolat žiūriu krepšinį, analizuoju žaidėjų judesius, sprendimus ir bandau kai kuriuos dalykus pritaikyti savo žaidime.
O 3x3 tikrai siūlyčiau išbandyti. Tai labai įdomus sportas, kuriame visi žaidėjai nuolat dalyvauja žaidime ir nėra taip, kad kažkas ilgą laiką sėdi ant suolo, kaip dažnai būna 5x5. Turi būti aktyvus kiekviename epizode, todėl labai greitai supranti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. O jeigu svajoji vieną dieną žaisti už Lietuvos rinktinę, svarbiausia yra dirbti, žaisti ir nepraleisti progų save parodyti.
