Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugpjūčio 16d. 21:29

Agentų akimis – COVID-19 padariniai krepšinyje ir skirtingas požiūris į LKL klubus

Nors COVID-19 pandemijai sustabdžius krepšinio sezoną LKL klubų vadovai piešė labai tamsią ateitį, tačiau situacija krepšinyje nėra tokia baisi, kokią buvo galima numanyti dar prieš keletą mėnesių. Didžioji dalis šalies klubų labai anksti pradėjo sudėties komplektacijos gaires ir jau baigė ar baiginėja rikiuoti gretas artėjančio sezono kovoms.

Pandemijai uždarius krepšinio sales Lietuvoje ir pasaulyje, krepšinio funkcionieriai piešė labai niūrų scenarijų – Utenos „Juventus“ vadovas Eimantas Skersis kaip maksimalų 2020–2021 metų vidutinio LKL pajėgumo klubo žaidėjo atlyginimą brėžė ties 2 tūkstančių eurų riba, tuo metu Vilniaus „Ryto“ sporto direktorius Rolandas Jarutis spėjo, jog žaidėjų kainos rinkoje kris per 50 proc.

Ar Lietuvos krepšinio galvų spėjimai buvo teisingi ir kokią įtaką krepšiniui galiausiai padarė COVID-19 pandemija, 15min apklausė mažiau matomus, bet iš arti procesus šioje sporto šakoje matančius krepšinio agentus.

„Klubai pradėjo komplektuotis kaip tik anksčiau, – šio tarpsezonio išskirtinumą įžvelgė ir 15min sakė krepšinio agentas Tadas Bulotas. – Išėjo taip, kad komandos nieko neveikė jau anksti. Didžiąją dalį savo klientų buvau pasirašęs jau iki liepos 1-osios dienos. Kas dar pasikeitė? Krito pinigai, liko neaiškumas dėl ateities ir būsimo sezono. Visi stengiasi įsitraukti sąlygas dėl COVID-19, bet jas sunku įtraukti, nes niekas nežino, kaip bus, kada sezonas gali būti nutrauktas ar sustabdytas.“

15min žiniomis, vos pas kelis LKL žaidėjus kontraktuose yra įtrauktas COVID-19 punktas, nurodantis, kad krepšininkų atlyginimai gali kisti konkrečiai pagal situaciją krepšinyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnas Butkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnas Butkevičius

Dažniausias scenarijus kontraktuose, jei krepšinį stabdys antroji viruso banga – klubai su žaidėjais sės prie bendro stalo ir vėl ieškos abi puses tenkinančio kompromiso.

FIBA arbitražo rekomendacijoje nurodoma, jog pakartotinio sezono sustabdymo atveju abi šalys turėtų prisiimti vienodą atsakomybę. Taigi, jei ateinantį sezoną bus stabdomas čempionatas, žaidėjas turėtų gauti pusę numatyto atlyginimo.

Šios taisyklės negalioja Prancūzijoje, kurioje sportininkų kontraktai prilygintini darbo sutartims, ko nėra Lietuvos krepšinio klubuose.

Nors situacija veda į tai, jog artėjantį sezoną ar bent dalį jos klubams teks žaisti tuščiose salėse, tačiau ties šiuo klausimu klubai kontraktuose saugiklių neįsivedė.

„Tokį punktą esu matęs tik sutartyje su Vokietijos klubu. Jei ateis žiūrovai, krepšininkas gaus premiją, didesnį atlygį“, – teigė T.Bulotas.

Kalbant apie praėjusio sezono pabaigą, tai didžioji dalis LKL klubų ir žaidėjų rado kompromisą, kuris siekė 80 proc. viso sezono atlyginimo.

Palyginimui, Vokietijos klubai žaidėjams sumokėjo viską, Ispanijoje dauguma komandų irgi pasielgė taip pat. Bet įprasta riba Europos krepšinyje – 80 proc.

Kai kurie klubai su krepšininkais susitarė algą išmokėti ne per 10, o per 12 mėnesių. 15min žiniomis, tokį sprendimą priėjo ir Kauno „Žalgiris“, žūtbūt siekęs išsaugoti prioritetinius lietuvius.

Didžioji dalis Lietuvos krepšininkų persirašė kontraktus, susimažino algas, įsidėjo naujus saugiklius į sutartis, tačiau nepakitę liko „Žalgirio“ lyderių susitarimai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Marius Grigonis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Marius Grigonis

Didžiausią COVID-19 smūgį Lietuvos klubų gretose sugėrė Klaipėdos „Neptūnas“. Uostamiesčio ekipos vadovai beveik perpus pjovė artėjančiam sezonui skirtą pinigų kapšą.

Sudėtingesnė tapo ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ situacija, kurioje geriausių žaidėjų kontraktai nebesieks iki tol įprastos buvusios 5 tūkst. eurų atlyginimo sumos.

Taigi, kiek krito atlyginimai?

„Sakyčiau, kad bendrame kontekste krepšininkų atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai krito iki 20 proc., tačiau aš to stipriai nepajutau. Nemaža dalis klientų žaidė gerai, yra perspektyvūs, sugebėjo arba nežymiai pasikelti uždarbį, arba liko prie tokio pat atlyginimo, kokį turėjo praėjusį sezoną. Esant normalioms sąlygoms jie greičiausiai būtų gavę dar daugiau. Viskas priklauso nuo to, kaip tau sekasi. Bet reikia pripažinti, jog LKL yra daug žaidėjų, kuriems reikėjo susimažinti atlyginimus, persirašyti kontraktus. Jie pajuto pandemijos atneštą finansinį smūgį“, – mintimis dalijosi T.Bulotas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Donato Motiejūno agentas Tadas Bulotas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Donato Motiejūno agentas Tadas Bulotas

„Wasserman“ agentūros tarptautinio krepšinio departamento viceprezidento pareigas einantis T.Bulotas turi apie 45 klientus, kurių nemaža dalis žaidžia ir LKL pirmenybėse.

Žinoma, vienam visapusiškai pasirūpinti tokiu būriu klientų būtų tiesiog neįmanoma užduotis, tad tai padaryti Tadui padeda grupė žmonių.

Kitas krepšinio agentas Lietuvoje, 32-ejų Povilas Butkevičius, praeityje rungtyniavęs ir Kauno „Žalgiryje“, skirtingai nei T.Bulotas, neturi nė vieno kliento LKL čempionate.

„Istoriškai taip susiklostė, kad tiek aš asmeniškai, tiek „Players Group“ agentūra, su kuria dirbu, turėjome problemų su dalimi LKL klubų, – sakė P.Butkevičius. – Tiek dėl vėluojančių atlyginimų žaidėjams, dėl išmokėjimų specifikos, kai atlygis pagal kontraktą išmokamas ne pagal darbo santykius, o dienpinigiais, komandiruotpinigiais, panaudos sutartimis ir t.t., tiek dėl agentinių išmokėjimo. Atrodo, kad LKL vyrauja nuomonė, jog agento darbas yra nereikalingas ir mokėti jiems nereikia. Todėl, jei yra galimybė, stengiamės, kad žaidėjai žaistų užsienyje.“

Švelniau į LKL klubų situaciją žvelgia T.Bulotas.

„Vienintelis dalykas, kuris erzina, tai neatsiskaitymai. Bet visumoje nematau didelių problemų ar didelių skirtumų lyginant su kitomis šalimis, be Ispanijos ar Vokietijos. Tačiau jos yra stipresnės lygos visu kuo. Nemanau, kad situacija LKL yra tokia bloga, ji gerėja, o viskas priklauso nuo to, kokio lygio klientus ar žaidėjus tu turi. Ar jie labai norimi, ar ne“, – aiškino T.Bulotas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rungtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rungtynių akimirka

Garsiausias P.Butkevičiaus klientas – ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis, kuris dar gegužės pabaigoje pratęsė sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“ klubu iš Rusijos.

Kitas jo klientas – įžaidėjas Ovidijus Varanauskas, grįžtantis į Prancūziją, kurioje vilkės antrosios Prancūzijos lygos komandos Kempero UJAP marškinėlius.

Likusi didžioji dalis P.Butkevičiaus klientų rungtyniauja įvairiose Europos lygose, daugiausiai – Italijoje, kurioje COVID-19 pasėtų sunkumų beveik nejusti.

Europoje yra lygų, kur neaišku, ar jos startuos ir ar startuos laiku. Bet yra ir tokių, kurios gyvena vienodai – ar prieš pandemiją, ar po pandemijos, kaip, tarkime, lietuvių krepšininkų pamėgta Italija.

„Italijoje viskas yra gerai, – dėstė P.Butkevičius. – Galbūt yra klubų, kurių pagrindiniai rėmėjai nukentėjo, biudžetai susitraukė, bet pagrindiniai klubai dirba įprastai, – tiek aukščiausioje lygoje, tiek antroje pagal pajėgumą, tiek ir regioninėje. Žinoma, regioninėje lygoje pinigai nėra dideli. Kiekvienas miestelis turi po komandėlę, o pagrindiniams lietuviams jie moka po 1,5 ar 2 tūkstančius eurų. Daugiau niekas negauna.

Vis dėlto kokius kontraktus pasirašiau šiemet, tai sąlygos tokios pat, kokios buvo ir pernai. Kažkokio pasikeitimo po pandemijos nepajutau.“

Agentai sutartinai tvirtina, jog koronavirusas didžiausią finansinį smūgį sudavė per Vokietijoje rungtyniaujančių krepšininkų kišenes.

Šios šalies klubų biudžetai kiekvienais metais buvo stabilūs, tad kritimas pasijuto labiausiai.

Tuo metu Belgijos lygos vadovai nukėlė galimą sezono startą bei toliau seka viruso situaciją. Jei bus bent kokie sirgalių arenose apribojimai, tuomet čempionatas neįvyks.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Panevėžio „Lietkabelis“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Panevėžio „Lietkabelis“

Visi Eurolygos klubai sulaukė vadovėlio, kaip reikėtų skaičiuoti būsimo sezono biudžetą, apsvarstant tris galimus scenarijus – standartinį su žiūrovais, be žiūrovų ir su žiūrovų ribojimu.

Klubai per formulę turėjo prasukti visus tris scenarijus bei apsiskaičiuoti galimus biudžetus visais trimis atvejais.

Pagal kokį scenarijų komplektuojasi Lietuvos krepšinio klubai?

„Vieni klubai galvoja, kad praslys bet kokiu atveju, bet taip gali susidaryti skolų kuprinė. Koks baisiausias dalykas klubams? Vyksta čempionatas, bet žiūrovų nėra. Prarandi pinigus už bilietus, bet gal LKL tai nėra baisiausias dalykas, nes bilietai pigūs, o į rungtynes nelabai kas eina. Bet prarandi potencialius rėmėjus. Kaip įtikinti rėmėją remti, jei žaidžiama tuščioje salėje? Žymiai sunkiau. Jei bus ribojimai, kurie panašu, jog bus, biudžetus surinkti Lietuvoje bus gerokai sunkiau“, – apžvelgė situaciją P.Butkevičius.

Laisvųjų agentų akvariume dar yra nemažai darbo neturinčių krepšininkų, kas laukia tų, kurie sutarčių kitam sezonui dar neturi?

„Sunkiausias metas. Rinkoje tiesiog yra gerokai mažiau pinigų, negu būdavo tokiu pat laiku anksčiau, įprastą vasarą. Šiems žaidėjams tikrai teks mažintis finansinius įgeidžius, kontraktus gali tekti prisikirpti ir iki 40 ar 50 proc.“, – liūdna prognoze dalijosi krepšinio agentas.

Nelengvas metas laukia visų – nevaldomai ir neprognozuojamai judantis virusas jau padarė didelę įtaką krepšiniui, o ateitis toliau išlieka migloje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

14:40
02:11
16:07

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek