Vilniečiai praėjusią savaitę namuose laimėjo pirmąjį ketvirtfinalio mačą su „Nymburk“ ekipa 77:70, o dar viena pergalė užbaigtų seriją iki dviejų laimėjimų.
Nesėkmės atveju, lemiamas trečiasis mūšis vėl vyktų Vilniuje.
– Treneri, kokią didžiausią pergalę esate gavęs gimtadienio proga krepšinio prasme? – žurnalistai paklausė G.Žibėno Čekijoje.
– „Ryto“ eroje – pergalę prieš „Vilkus“. Tiesiog pergalę. O rytoj jau nebus gimtadienis (šypteli).
– Bet vis tiek būtų didesnė dovana?
– Faktas... Bet nereikia iš tos pusės žiūrėti. Žaidėjai nusipelno šių rungtynių ir tikrai norime šia proga pasinaudoti.
– Ko išmokote pirmosiose tarpusavio rungtynėse?
– Norime įrodyti, kad galime ramiau žaisti puolime. Šiek tiek kantriau. Suprantame, kad tai yra išlikimo rungtynės varžovams, kurie žais namuose. Tokiose rungtynėse komandos dažnai žaidžia aukščiau savo galimybių.
Iš savo pusės norime pasakyti, kad mes tikrai nežaidėme gerų rungtynių pirmajame mače namuose. Visų pirma, norisi patiems sužaisti geriau ir būti tokiems patiems grubiems gynyboje, kokie buvo pirmosiose rungtynėse. Kai nesisekė puolime... Ir bandyti atsilaikyti po lenta, nes Nimburko komanda tikrai išsiskiria šiuo ginklu.
– Ar galima per savaitę pateikti kažkokių staigmenų? Varžovų treneris sakė, kad jų nelabai tikisi, nes identiteto per tokį laiką nepakeisi...
– Visiškai sutinku. Kažkokias minimalias detales pakeisti galime, nes jeigu prikimšime per daug... Rungtynių atsakomybė – didelė, tad tikrai nesitikime, kad žaidėjai atsimintų. Nenorime keisti to identiteto nei mes, nei varžovai, manau, nekeis. Matėme ir jų savaitgalio rungtynes... Nemanau, kad laukia kažkokie drastiški pokyčiai tokios svarbos mače.
– Varžovai, paklausti, kas bus rungtynių favoritai sakė, kad jau pasiekė daugiau nei galėjo... Ar jūs pasakytumėte tą patį?
– Matyti, kad treneris – patyręs... Vyresnis už mane (šypteli). Dėl to taip ir šneka. Šiuo momentu mes nesame nieko laimėję. Viską reikės įrodyti rytoj. Dar kartą pasikartosiu, kad žinome, jog išlikimo rungtynėse komandos dažnai žaidžia virš savo galimybių. Tikrai esame labai kuklūs, ant žemės ir visą darbą rytoj reikės padaryti patiems.
– Prognozuojama, kad „Ryto“ sirgalių ryt čia, arenoje, gali būti ir 1000. Ar tai yra atspindys to, kaip užaugo tas palaikymas komandai?
– Jūs patys sakėte, kad jau matėte „Ryto“ fanų Čekijos gatvėse. Smagu, kad jie yra čia, smagu, kad turėsime užnugarį. Žiauriai norime jiems tos išvykos nesugadinti. Kaip ir visą laiką sakau – fanai už mus neįmes, neapsigins, bet jie gali duoti mums energijos. Tikėkimės, kad ja dalinsimės – mes duosime fanams, o fanai duos mums.
– Ar per šią savaitę Jordanui Caroline'ui ir Martynui Echodui pavyko pagerinti sportinę formą? Galbūt galima daugiau tikėtis jų pagalbos?
– Taip, žaidė papildomų minučių su „Nevėžiu“. Atrodo geriau, nei prieš savaitę. Žiūrėsime, ko reikalaus rungtynės, nes rytoj į kovą stosime pilna sudėtimi ir, matysime, kokia bus ta rotacija. Norime jos natūralios. Ko reikės, tą ir leisime į aikštelę. Atsakant į klausimą – taip, jie gerina tą sportinę formą.
