2025-03-30 20:14

„Bachūriška“ kultūra Lietuvos krepšinyje

Įtakingi veikėjai su šešėliais iš praeities, nesitaikstymas su autoritetais ar, juolab, visuomenės nuomone, „bachūriškos“ manieros, persipynę interesai ir svarbiausių postų uzurpavimas vienos iš didžiausių Lietuvos sporto šakų federacijoje. Kažkur jau girdėta ir matyta, ar ne?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Tomas Pačėsas
Tomas Pačėsas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį ir dar ilgiau nekildavo abejonių, kam pritaikomi šie epitetai.

Nuo pat XX a. tęsęsis kriminalinis šleifas gaubė Lietuvos futbolo padangę. Kaskart mėgindamas išsukti iš šunkelio, futbolas susidurdavo su pakelėje jį stabdančiomis įtakingomis personomis, kurios neleido mūsų šalyje įsibėgėti populiariausiam žaidimui pasaulyje.

„Bachūrų“ etiketė svarbiausiems Lietuvos futbolo veikėjams prilipo ne prasčiau nei tiems, kurie ją gavo dėl savo viršenybės įtvirtinimo už grotų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Žydrūnas Buzas ir Arūnas Pukelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Žydrūnas Buzas ir Arūnas Pukelis

Visą tą laiką krepšinis lėkė greitkeliu.

Europos, pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių medaliai, tiek rinktinėje, tiek klubuose žibėjusios krepšinio žvaigždės, taip pat ir gerbiami bei nusipelnę krepšininkai ar treneriai prie federacijos šturvalo, puikiai reprezentavę šalies krepšinį ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Bet kiekviena automagistralė turi savo pabaigą. Panašu, kad tamsų užmiesčio keliuką, kuriame gausu pro šalį lekiančius automobilius stabdančių „bachūrų“, galiausiai privažiavo ir Lietuvos krepšinis.

Stalai apsisuko, kaip pasakytų anglakalbiai.

Nors kriminalinio kvapelio gerai pauostinėjęs Lietuvos futbole dar rastum, įvaizdžio pokyčiai federacijoje ir rinktinėje – daugiau nei akivaizdūs.

Sunkiai, bet iš valdymo struktūros iškrapštytas Arūnas Pukelis, pasibaigę vaidai su žiniasklaida ir futbolo bendruomene, įteiktas rinktinės vairas bene geriausią futbolą su ja demonstruojančiam specialistui Edgarui Jankauskui.

Viskas, ko trūksta, tai geresnių Lietuvos rinktinės rezultatų. Bet ir jie turbūt ne už kalnų, matant nebegėdingą vaizdą aikštėje ir tai įvertinusią 10,4 tūkst. sirgalių minią žvarbų kovo vakarą Dariaus ir Girėno stadione.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka

O kuria kryptimi rieda krepšinis?

Esame dėkingi Kaziui, kad jam vadovaujant rinktinė grįžo į pasaulio krepšinio elitą. Nors nacionalinei komandai ir nepavyko iškovoti didžiausių pergalių, tačiau visada buvome arti to“, – 2024 m. liepą oficialiame LKF pranešime rinktinę paliekančiam K.Maksvyčiui dėkojo tuomet dar tik generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, bandęs įrodyti, kad 10 metų medalių nelaiminti rinktinė vis dar yra pasaulio krepšinio elite.

Vos daugiau nei per pusmetį dabar jau LKF prezidento retorika pasikeitė. M.Balčiūnas duodamas interviu tv3.lt žurnalistui Mantui Krasnickui ir aiškindamas skandalingus rinktinės trenerio asistento Tomo Pačėso žodžius apie Joną Valančiūną apsuko plokštelę kita puse.

„Mes nebegalime tęsti toliau tame pačiame tempe, kultūroje, filosofijoje, nes ji nėra laiminti. Pokyčiai ir požiūryje į rinktinės komplektaciją, pokyčiai rinktinės kultūroje – privalomi“, – kalbas apie buvimą elite į šoną padėjo M.Balčiūnas, dar pridūręs, kad 10 metų rinktinėje vyravusi kultūra esą neveikė.

Tai kaip dėl to sugrįžimo į elitą, gerbiamas prezidente?

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Mindaugas Balčiūnas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Mindaugas Balčiūnas

Kultūra rinktinėje išties keičiasi. Keičiasi taip, kad šiurpsta net daug ko matę Lietuvos rinktinės žaidėjai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą