Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti
07 10

„Čia – pagrindinė bėda“: kodėl Lietuva neturi lyderių ir kas pakeis dabartinę kartą?

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Puerto Rike patyrė fiasko ir antrą kartą paeiliui nesugebėjo pačiupti olimpinio kelialapio. Medalis taip pat nepasiekiamas 9 metus. Ką tai reiškia? Nuo 1992-ųjų Barselonos tarp pasaulio krepšinio mohikanų atsidūrę lietuviai tapo eiliniais vidutiniokais, kuriems vis dar keliami aukšti tikslai, nors tinkamos medžiagos, su kuo juos pasiekti, seniai nebėra.
Kazys Maksvytis, Sergio Scariolo, Kasparas Jakučionis, Tomas Purlys ir Keenanas Evansas
Kazys Maksvytis, Sergio Scariolo, Kasparas Jakučionis, Tomas Purlys ir Keenanas Evansas / 15min, FIBA.com, Vida Press ir Zalgiris.lt nuotr.

Pasaulinio krepšinio tendencijos pasikeitė. Puikiu pavyzdžiu tapo liūdnai pasibaigęs olimpinės atrankos finalas San Chuane, kuomet 183 ir 177 cm ūgio gynėjai tiesiog individualiu talentu pražudė mūsiškius.

Metimai kartais atrodė nelogiški, krepšinis – ne mūsų, žaidimas po vieną. Bet reikia pažvelgti realybei į akis – tokios tendencijos. Krepšinį valdo gynėjai, kurie turi išugdytus įgūdžius žaidimui vienas prieš vieną bei įskiepytą lyderystę.

Žvelgiant į mus, mūsų rinktinę, turime solidžių gynėjų – Marių Grigonį, Luką Lekavičių, Roką Jokubaitį, Dovydą Giedraitį, Tomą Dimšą ir kitus. Bet... Nė vienas iš jų nėra individualiai pajėgus lyderis, kuris gali vienas sudraskyti varžovų gynybą ir nulemti rungtynes.

„Scanpix“/AP nuotr./Olimpinis atrankos finalas: Puerto Rikas – Lietuva. Jose Alvarado trumfuoja.
„Scanpix“/AP nuotr./Olimpinis atrankos finalas: Puerto Rikas – Lietuva. Jose Alvarado trumfuoja.

Tada kyla natūralus klausimas – kodėl? Kodėl kitos šalys užaugino pajėgius gynėjus, o mes tokių neturime?

Atsakymui portalas 15min.lt pasitelkė ilgametį vaikų ir jaunimo trenerį, Europos čempionų titulą 2022 metais su 2006 m. gimusių vaikinų karta iškovojusį Tomą Purlį.

„Tikrai sutinku, kad pajėgių gynėjų trūkumas yra pagrindinė priežastis. Pamenu, kai buvo 1992 m. kartos Europos čempionatas Vilniuje 2010 metais, atsimenu gerą pastebėjimą. Visos 15 komandų pabaigoje žaisdavo plačiai, vienas prieš vieną. Vienintelė Lietuva – Čižauskas, Redikas, Simanavičius – kviesdavosi Joną Valančiūną ir Egidijų Mockevičių bei žaisdavo pikenrolą, nežaisdavo vienas prieš vieną. Nors Lietuva ir laimėjo, bet nuo tų senų laikų buvo įskiepyta, kad mes geriau žaidžiame du prieš du, o iš perimetro vienas prieš vieną žaisti vengiame tiek tarp jaunimo, o vėliau viskas persikėlė pas vyrus, o dabar turime to rezultatą“, – teigė specialistas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Vytenis Čižauskas
Alfredo Pliadžio nuotr./Vytenis Čižauskas

Pokalbio metu buvęs krepšininkas ir dabartinis treneris pritarė minčiai, kad artimiausios pergalės, ko gero, ateis tada, kai užaugs nauja karta ir ateis individualiai pajėgūs lyderiai, kurių dabar neturime.

Bet tada kyla dar daugiau klausimų – ar potencialo yra? Kurie jaunuoliai gali pakeisti dabartinę kartą? Ar senasis ugdymo modelis Lietuvoje buvo išgyvendintas? Į kurią pusę juda jaunimo ugdymas mūsų šalyje ir su kokiomis problemomis vis dar susiduriame?

T.Purlys taip pat pasisakė natūralizacijos bei užsieniečio stratego klausimu, bet visa tai – portalo 15min.lt interviu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais