2026-06-07 19:45

Laimonas Eglinskas po finalo krikšto: „Nesupratome, kur mes esame ir dėl ko kovojame“

Iš pelenų Utenos „Juventus“ šiame Lietuvos krepšinio lygos sezone prikėlęs ir į didįjį LKL finalą pirmą sykį istorijoje išvedęs Laimonas Eglinskas kovoje dėl aukso sutiko visai kito lygio žvėrį.

Ir talentu, ir požiūriu, ir piniginės storiu.

Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“ istoriniame žygyje eliminavęs 37-erių šilutiškis bent jau pirmajame finalo mūšyje atsitrenkė į kito lygio Kauno „Žalgirio“ sieną.

Nors Utenos „Juventus“ krepšininkai pastarosiomis savaitėmis pateikė ne vieną staigmeną, LKL finalo serijos pradžioje nustebinti nebepavyko.

Virš 20 mln. eurų biudžetą valdantis Kauno „Žalgiris“ 107:75 veikė Utenos klubą, kuris sezono pradžioje skelbė apie 1,6 mln. eurų biudžetą.

„Pirmajame kėlinyje nesupratome kur mes esame ir dėl ko kovojame, – po rungtynių spaudos konferencijoje sakė „Juventus“ treneris L.Eglinskas. – Vėliau buvo geriau, bet paskui vėl leidome pabėgti ir susikrauti 30 taškų persvarą.

Manau, kad tikrai būsime geresni Utenoje.“

Suprasti akimirksniu
  • LKL finale kovojama iki 3 pergalių. Antrasis mūšis birželio 9 d. (antradienį) vyks Utenoje, trečiasis – birželio 12 d. (penktadienį) vėl Kaune.

37 metų treneris šįkart turėjo priekaištų savo komandai.

„Visi sako, kad aš visada pozityvus, bet šįkart nebuvau toks jau pozityvus. Kartais reikia ir druskos ant žaizdos užberti, kad pradėtume bėgti“, – sakė L.Eglinskas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Laimonas Eglinskas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Laimonas Eglinskas

– Kas bus tie raktai, ieškant atsitiesimo po tokio skaudaus pirmojo mačo? – buvo paklaustas Utenos „Juventus“ treneris L.Eglinskas per spaudos konferenciją.

– Manau, kad jau sureagavome, suvokėme, kur esame. Būsime fiziškesni, galbūt išvengsime klaidų, kurios buvo, nes jautėme įtampą, nors jos neturėtų būti mūsų komandoje – mes juk neturime ko prarasti.

Mes ateiname kaip „underdogai“ ir galime tik kažką atrasti.

– Ar Šarūno Beniušio prakirsto antakio trauma rimta?

– Negaliu pasakyti. Dabar jam sustabdė kraujavimą, bet dar nekalbėjau su kineziterapeutu. Tikiuosi, kad nieko rimta.

– Žadėjote šį sezoną pabaigti pergale...

– Pataisysiu: tai nebuvo pažadas. Išreiškiau norą sezoną pabaigti pergale. Lygiai taip pat, kaip Europos jaunimo čempionate su U-20 rinktine sakiau, kad ramia širdimi grįšiu tik tada, kai laimėsime auksą. Bet aš nieko nežadėjau. Visada esi ramus, kai iškovoji aukščiausią vietą, o jei esi antras, trečias, ketvirtas ar penktas, visada grįžti neramia širdimi. Tiesiog kai kada kai kurie korespondentai galėtų pakeisti antraštes.

– Kaip manote, kur galite žeisti „Žalgirį“ Utenoje?

– Turime kelis -žaidėjus, kurie yra dalyvavę finaluose, jie gal kiek lengviau perneša (jaudulį), bet gal jų ir vaidmenys buvo kitokie anksčiau.

Dabar jų rolės mano komandoje yra svarbios, kitiems jaunuoliams tai pirmasis finalas, manau, kad pirmosios rungtynės mus užgrūdino.

Sulig mano atėjimu mes augome rungtynės po rungtynių, treniruotė po treniruotės, tad lygiai taip pat ir čia: mes dar augame, dar kuriame savo žaidimą.

– Šįkart pirma patirtis M.Lewisui, bet jis drąskė gynybą. Ar jis suteikia pozityvo laukiant kitų rungtynių Utenoje?

– Taip, jis rodė gerus ženklus, kad nori imtis iniciatyvos. Tačiau aš noriu, kad mes nežaistume tik ant vieno žaidėjo. Galėjau visas 40 minučių duoti kamuolį, o kiti stovėtume ir žiūrėtume. Bet noriu, kad komanda dalytųsi kamuoliu ir žaistų komandiškai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Maxwell Lewis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Maxwell Lewis

– Tokiose serijose treneriai ir žaidėjai dažnai kalba apie fiziškumą. Ar šįkart jo labiausiai trūko?

– Žinoma, „Žalgiris“ turi didelius kūnus, bet nemanau, kad neprilygome tik tuo. Mes tiesiog ... Pirmas kėlinys buvo visiškas blokautas (užtemimas). Atrodėme lyg atėję į pirmą treniruotę – derinių neatsimename, erdvių neišlaikome. Nemanau, kad tai buvo fiziškumo problema. Gal nesitikėjome, kad tiek žiūrovų ateis į „Žalgirio“ areną. dar negaliu atsakyti. Tačiau manau, kad atsakymų pagrindas yra psichologinėje pusėje.

– Ar atrodėte geriau su žemesniu penketu?

– Nesakau, kad viskas buvo blogai. Kalbame apie fiziškumą, bet mes atkovojome 14 kamuolių puolime, o jie tik 10. Tad negaliu sakyti, kad buvome nefiziški. Be to, mes netikėtai metėme daugiau baudų (23, kai „Žalgiris“ 13).

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka

– Ar ketvirtame kėlinyje trūko jėgų?

– Taip, bet nenoriu tai naudoti kaip albi. Žinome, kokia gili „Žalgirio“ sudėtis. Jie net neregistruoja Manto Rubštavičiaus, kuris pas mus tikriausiai būtų vienas vedančių žaidėjų. Tokia yra šio sezono „Žalgirio“ prabanga. Bet visos komandos turi pažeidžiamų vietų. Mes jas bandysime atrasti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą