Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 26d. 07:07

J.Mačiulis: apie karantino politiką Lietuvoje, nukeltą olimpiadą ir pratęstą galiojimo laiką

Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis, Domantas Sabonis Interviu
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis, Domantas Sabonis

Jonas Mačiulis aktyviai ir su šypsena veide pradėjo trečiadienio rytą. Tokios dabar tos kelios pastarosios krepšininko dienos saulėtoje Lietuvoje. Tik 35-erių puolėjo dienotvarkėje užduotys dabar sukasi ne aplink krepšinio salę, o paprastesnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip „kaime“ pašerti asilą ar su šeimyna išvažiuoti įkvėpti tyro oro į mišką. Tačiau iš Graikijos sugrįžęs ir karantine užsidaręs J.Mačiulis nelieka abejingas Lietuvos aktualijoms. 198 cm ūgio Atėnų AEK puolėjas visada buvo krepšininkas su nuomone. Tokią jis turi ir apie dabartines karantinavimo sąlygas Lietuvoje, neaiškią krepšininkų situaciją ir naivias viltis pratęsti Eurolygos ir Čempionų lygos sezoną.

Gausi Mačiulių šeimyna į Lietuvą grįžo kovo 15-ąją. Tėvynę pasiekę reisu Atėnai-Kijevas-Vilnius, Mačiuliai iškart keliavo namo į Karmėlavą.

Dar būdami Graikijoje jie spėjo užsisakyti maisto į savo būstinę Lietuvoje, kad karantino metu nekiltų net būtiniausių priežasčių išlįsti iš saugios teritorijos.

Mačiuliai karantinuojasi jau 10 dienų. Nė vienas šeimos narys neturi jokių simptomų, kurie galėtų signalizuoti apie koronaviruso grėsmę.

„Aišku, kaip sako daktarai, kol neišsityrei, iki galo negali garantuoti, kad nenešioji viruso. Bet visi sveiki ir viskas gerai. Po truputį lendame lauk“, – šypsosi J.Mačiulis.

Tai nebuvo sezonas, kurį J.Mačiulis būtų norėjęs nutraukti.

Patyręs puolėjas buvo daugiausiai rungtynių šiemet sužaidęs Atėnų AEK komandos narys (36). Antras AEK pagal rezultatyvumą, atkovotus ir perimtus kamuolius. O Jono ekipa buvo pergalinga.

Vasarį AEK kėlė į viršų Graikijos taurę, pateko į FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalį ir taikėsi susigrąžinti 2018-aisiais iškovotą titulą, o nacionaliniame čempionate mynė ant kojų Atėnų „Panathinaikos“.

J.Mačiulis buvo svarbi šios pergalingos dėlionės dalis: FIBA Čempionų lygoje per beveik 24 minutes rinko vid. 9,3 taško (40 proc. trit.), atkovojo 4,6 kamuolio ir atliko 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

View this post on Instagram

???????????? greek cups

A post shared by Jonas Mačiulis (@jonasmaciulis8) on

Išsilaižęs praėjusio sezono traumų paliktas žaizdas, lietuvis tokiu solidžiu žaidimu pretendavo paskutinį kartą karjeroje užsivilkti olimpinės rinktinės marškinėlius.

Bet puikų sezoną ir ambicingas viltis nubraukė koronavirusas. Jis jau nutraukė Graikijos čempionatą, greičiausiai tą patį padarys ir su FIBA Čempionų lyga, o svarbiausia, iki 2021-ųjų nubaidė olimpines žaidynes.

J.Mačiulis Graikijoje jautėsi saugiai. Situacija šalyje įkaito po koronaviruso protrūkio piligrimų delegacijoje, kuri iš Izraelio grįžo į Patrus net su 11 užsikrėtusių keleivių.

Kai J.Mačiulis jau krovėsi lagaminus namo, Graikijoje tuo metu buvo dar palyginus nedaug – apie 190 koronaviruso atvejų. Po 10 dienų, kovo 25-ąją, šie skaičiai išaugo iki 750.

Jeigu būtų klausęs AEK klubo, J.Mačiulis iki dabar galėjo sėdėti Graikijoje ir laukti sprendimo dėl nacionalinio čempionato baigties. Tačiau grėsmę suuodęs krepšininkas pirmiausia žiūrėjo, kaip pasirūpinti savo šeima.

Tad po rimto pokalbio su Graikijos komandos vadovais J.Mačiulis išsivežė savo keturias mylimiausias moteris namo į Karmėlavą.

„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kaip dažnai turime progą visa šeima kartu niekur neskubėdami pavalgyti ir pabendrauti?“ – instagrame rašė J.Mačiulis, susėdęs prie stalo su visa šeima Lietuvoje.

15min interviu su J.Mačiuliu – apie karantino taisykles Lietuvoje, keblią krepšininkų situaciją visame pasaulyje, teisingiausią klubinio sezono likimą, perkeltą olimpinių žaidynių svajonę ir pratęstą karjeros galiojimo laiką su dvejų metų garantija.

Sesuo dirba kelionių agentūroje ir iš pirmų lūpų žinau tą situaciją. Didelės daugumos mąstymas vis dar toks, kad „viskas dzin, geriau neprarasiu tų poros šimtų eurų už kelialapį“.

– Jonai, ar sklandžiai grįžote namo?

– Taip. Namo skridome per Kijevą. Atsėdėjome lėktuve tris valandas, kol užpildėme visas formas ir visa kita, bet čia toks suprantamas dalykas. Juolab, mus pavaišino vandeniu ir t.t.

Aišku, kol laukėme, buvo nepatenkintų, kurie ėjo koliotis su stiuardesėmis. Bet čia nieko nepadarysi – visada atsiranda tokių žmonių. Tai ir stiuardesės jiems sakė: ką mes galim padaryti, jei iš oro uosto valdžios duotas toks nurodymas?

Atsėdėjome lėktuve nusileidę Vilniuje 2 val. 20 min., kai pradėjo mus po truputį išleidinėti. Praėjome patikras ir nepastebėjau nė vieno keleivio, kuris būtų sustabdytas ir išsiųstas į ligoninę dėl karščiavimo.

– Jeigu būtumėte grįžęs į Lietuvą dabar, kai Graikijos klubai oficialiai išreiškė susitarimą nutraukti sezoną, teoriškai, būtumėte patekęs į priverstinę izoliaciją savivaldybių atrinktuose viešbučiuose. Ką galvojate, dabar matydamas naujienas Lietuvoje ir sugriežtintą karantino tvarką?

– Skaitau ir seku visą tą situaciją. Bet esu tos nuomonės, kad, mielieji, reikėjo grįžti tada, kada reikėjo.

Nežinau... Yra visokių nuomonių. Bet aš irgi iki paskutinės dienos laukiau klubo sprendimo. Vadovams išsakiau nuomonę, kad skrendu namo dabar ir aš jums pretenzijų nereikšiu. Nes kas, jeigu po to man kažkas atsitiktų, kažkur užtrukčiau su šeima ar dar kažkas nutiktų dėl nepriimto greito normalaus sprendimo? Iš pradžių jie kalbėjo, kad aiškiau bus trečiadienį, po to – galbūt ketvirtadienį, kai galiausiai nutarimas buvo pasiektas tik užvakar, kai vėluodami savaitę visi niekaip negalėjo susitarti.

Jeigu tą laiką būčiau sėdėjęs Graikijoje ir laukęs, būčiau nepatenkintas. Tačiau priėmiau sprendimą, kad nors esu klubo darbuotojas, bet esu atsakingas ir už savo šeimą. Prisiėmiau atsakomybę išskristi nepriklausomai nuo pasekmių. Pasekmės nebebuvo taip svarbu – svarbu šeima.

Dabar viską stebiu ir matau. Matau, kaip žmones uždarė į priverstinį karantiną. Bet, žmonės, reikėjo grįžti laiku. Reikėjo nekeliauti tada, kada buvo pasakyta.

Mano sesuo dirba kelionių agentūroje ir iš pirmų lūpų žinau tą situaciją. Tikrai ne visų, bet didelės daugumos mąstymas vis dar toks, kad „viskas dzin, geriau neprarasiu tų poros šimtų eurų už kelialapį“. O dabar yra kaip yra.

Aš tik pats dar turėjau tokią mintį, kai buvo 72 valandoms atidaryta Lenkijos siena, su mašina parsivežti daiktus iš Graikijos. Bet po to nusprendžiau nerizikuoti ir skristi kartu su šeima. O tie žmonės, kurie važiavo automobiliais, vėliau sustojo prie Lenkijos sienos. Jiems labiau nepasisekė, nors jie nelabai kalti, nes Vyriausybė sakė, kad tas humanitarinis koridorius bus atidarytas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietuvos ir Lenkijos pasienyje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lietuvos ir Lenkijos pasienyje

– O kas jus su šeima labiausiai pastūmėjo nebelaukti ir grįžti iš Graikijos?

– Pirmiausia, Japonijos ir Kinijos pavyzdžiai. Ten čempionatai nebuvo atnaujinti du mėnesius. Kai čia buvo kalbama apie dviejų savaičių pertrauką, tai buvo aišku, kad taip nebus, nes turėjome dviejų mėnesių pavyzdžius iš paties viruso židinio.

O sėdėti du mėnesius Graikijoje ir neaišku, ką ten veikti... Netyčia dar susirgti... Nors turime tuos privačius, komandos draudimus ir t.t., bet užsienietis svetimoje šalyje vis tiek yra užsienietis – geriau skristi į Lietuvą. Ten ir pasirūpins, ir bus geriau.

Labiausiai apsispręsti pastūmėjo valstybės nurodymas, kad nuo kovo 16 d. bus ribojamas patekimas į Lietuvą. Piliečiai sugrįžti galės, bet patekimas bus ribojamas. Pagalvojom, kad nėra ko rizikuoti ir reikia skristi. Tad susidėjome daiktus ir sugrįžome.

Man negražu, kai politikuojama dėl reitingų. Ypač tokioje situacijoje.

– Jonai, esate žmogus su nuomone. Ir paprastai labai tvirta nuomone. Ar domitės politika? Kiek aktyvus esate šiomis temomis?

– Domiuosi. Ir, kaip sakote, savo nuomonę turiu. Bet aš vadovaujuosi savo vertybėmis.

Nesu nusistatęs prieš konkrečią politinę partiją ar žmogų. Bet vadovaujuosi savo vertybėmis, kad jei pasakei, tai laikykis žodžio. O jei suklydai – atsiprašyk.

Politikoje to tikrai pasigendama. Man negražu, kai politikuojama dėl reitingų. Ypač tokioje situacijoje.

– Kalbant apie tvirtą nuomonę ir žaidėjų balsą, ar koronaviruso sukeltas chaosas Europos krepšinyje yra geriausias pretekstas įkurti didžiulę ir įtakingą žaidėjų asociaciją, kuri gintų krepšininkų interesus tiek atlyginimų, tiek jų saugumo klausimais?

– Manau, kad tokia kaip tarptautinė visų lygų ir turnyrų asociacija – tiek FIBA, tiek Eurolygos, neturėtų galimybių egzistuoti ilgą laiką. Ypač, kai dabar taip pjaunasi FIBA ir Eurolyga, turi skirtingas nuostatas.

Be to, užmerkiamos akys įvairiems dalykams, nes, pavyzdžiui, kai kurie klubai neturi biudžeto ir t.t. Tad, mano nuomone, tokia globali asociacija paprasčiausiai neįmanoma ir, galvoju, greitu metu jos nebus. Ypač, kol vyksta visas šitas krepšinio karas.

Tuo tarpu atskiros lygos galėtų turėti tokias asociacijas. Kaip matom, neblogai sekasi Eurolygos žaidėjų asociacijai. Kiek pasikalbu su „Žalgirio“, Madrido „Real“ žaidėjais, su kuriais dar palaikau ryšį, jie tikrai patenkinti, kas ten daroma dėl krepšininkų.

Kaip gerai pasakė Mike'as Jamesas, baikit tas nesąmones ir maitinti netikromis viltimis.

– Kaip finansinius klausimus ketina spręsti Atėnų AEK klubas: atgausite pinigus?

– Laukiam – žiūrėsim, kaip čia bus. Visi kalbamės, bet tie pokalbiai labai preliminarūs, kas būtų jeigu būtų.

Kai bus nutraukti sezonai – Eurolyga, Čempionų lyga, EuroCupas, tada, manau, atsiras tos tikrosios kalbos apie kompensacijas, pinigus, dar kažką. Viskas bus galutinai sudėliota, nes dabar pasirašyti raštą, kas bus, jeigu bus, manau, nereikalinga.

FIBA nuotr./Jonas Mačiulis
FIBA nuotr./Jonas Mačiulis

– Klubams būtų nuostolinga mokėti žaidėjams likusius 3 atlyginimus, bet neteisinga ir krepšininkų atžvilgiu likti be atlygio už likusią sezono dalį. Koks turėtų būti žaidėjų ir klubų kompromisas?

– Teisingiausia būtų 50/50. Daugumai žaidėjų dar liko išmokėti 3-4 algas. Tai klubai turėtų išmokėti arba dvi algas, arba pusantros.

Bet kiti klubai iš viso nenori nieko mokėti. Treti klubai nori sumokėti tik už pusę kovo mėnesio. Visi bando kažkaip spręsti tuos dalykus ir žiūrėsim. Bet teisingiausia būtų 50/50, kad nuostolį pasidalintų visi.

Dabar sunkiausia toms komandoms, kurios priklausomos nuo vieno rėmėjo, vieno savininko. Pavyzdžiui, kaip keli Graikijos klubai.

Dabar negaliu nei priimti, nei galvoti apie kažkokius karjeros sprendimus dėl rinktinės ar dar dėl kažko.

– Pirmadienį vyks posėdis dėl FIBA Čempionų lygos turnyro likimo. Kokias nuotaikas apie šį turnyrą tenka girdėti bendraujant su AEK ir kitais krepšinio žmonėmis?

– Kaip gerai pasakė Mike'as Jamesas, baikit tas nesąmones ir maitinti netikromis viltimis.

Dabar įsivaizduokim, kaip galima tęsti Čempionų lygą, jeigu, pavyzdžiui, Ostendės „Telindus“ ir kitos Belgijos lygos komandos jau išsiskirstė? Ką jie darys du mėnesius? Sportuoti negali, nieko daryti negali, o jiems dar reikia žaisti su Tenerifės „Iberostar“ dėl patekimo į Čempionų lygos ketvirtfinalį. Be to, kiek girdėjau, ir Ispanijos lyga galvoja apie sezono nutraukimą, nes paprasčiausiai nebespės visko sužaisti.

Visi visko laukia, nes pirmą kartą su tuo susidūrę nieko nežino. Manau, teisingiausia būtų nutraukti sezoną. Nes dabar nei pakartas, nei paleistas.

Arba jie turi pasakyti, kad dėl nukeltos olimpiados Eurolygos ir Čempionų lygos sezonas tikrai bus pratęstas dviem savaitėms po karantino. Bet vėlgi... Vienose šalyse tas karantinas gali baigtis balandžio viduryje-gale, kitose gal tik gegužės viduryje. Ką tada daryti? Nes tai tarptautiniai turnyrai. Negalėsi ir skraidyti.

Bet turi būti nuspręsta aiškiai – arba darom, arba ne. O čia... Žiūrėsim, galvosim, matysim, kai viskas pasibaigs. Manau, tai tėra vilkinimas tam, kad surinktų lygų rėmėjų pinigus, o po to, nežinau, rastų pasiteisinimą, kad sezono tęsti negali.

Mes matome Kiniją, Japoniją – ši pratęsė sezoną, bet vėl jį sustabdė. Tad jeigu mums liko žaisti tris mėnesius, o po dviejų baigtųsi karantinas... Dauguma žaidėjų vis tiek per tuos du mėnesius labai aktyviai nesportuos, reiškia, reikės dviejų savaičių vien pasiruošimui.

Tai visa tai sudėjus, mes kalbame apie atnaujintą čempionatą gegužės viduryje. Tai iki kada žaisime – liepos vidurio? Rugpjūčio? O rugsėjį pradėsim naują sezoną? Kaip čia tai įsivaizduojam?

– O ar žaidėjai jaučia, kad jiems trūksta užnugario, kuris atstovautų krepšininkų pozicijai?

– Manau, šito negalima taikyti vienodai kiekvienai šaliai. Pavyzdžiui, Ispanijoje yra tikrai stipri asociacija. Jie viską įdėmiai stebi, reiškia savo nuomonę, turi balsą.

Graikijoje irgi yra ta asociacija, bet jie prisibijo didžiųjų klubų.

Kas liečia atlyginimų vėlavimus – tokius paprastesnius dalykus, žaidėjų asociacija galėtų kažką inicijuoti. Pavyzdžiui, Ispanijoje iš asociacijos pinigų mokamos algos kai kurių klubų žaidėjams, su kuriais vėluojama atsiskaityti. O po to tos asociacijos eina teistis su klubais.

Kiekvienoje šalyje situacija skirtinga, nes kai kur tai veikia, o kai kur ne. Dabartinėje situacijoje, manau, priklausys nuo kiekvienos lygos ir klubų vadybinių gabumų, kaip jie susitars su žaidėjais.

– Kiekvieno sportininko svajonė – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kaip reagavote sužinojęs, kad olimpiada nukeliama metams?

– Manau, čia ir taip buvo aišku, kad nukels, nes kalbame jau ne apie tarptautinį, o tarpžemyninį turnyrą.

Į jį susirinktų žmonių iš tiek daug skirtingų valstybių. O dabar matome, kad, pavyzdžiui, Amerikoje dar tik prasideda visas šitas vajus. Jų karantinas prasidės vėliau ir jie vėl užtruks dar du mėnesius. Duok Dieve, kad ten viskas baigtųsi birželį-liepą.

Manau, sprendimas logiškas – kitoks ir negalėjo būti. Buvo du realiausi sprendimai: arba nukelti, arba laukti jau tik 2024-ųjų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Jonas Mačiulis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Jonas Mačiulis

– Buvote minėjęs, kad vienas likusių jūsų didžiųjų karjeros tikslų – dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynės. Ar metams nusistūmęs tikslas kaip tik motyvuoja dar metus žaisti geriausiu lygiu ir kabintis į rinktinę, ar tai kaip tik tolina šią užduotį?

– Nu žiūrėsim (šypsosi.). Net nežinau, ką mes čia veiksime ir ką atneš rytojus.

Dabar aš net negalvoju ir neplanuoju. Nes matau, kad iš pradžių visi buvo tokie pozityvūs ir kalbėjo apie 2-3 savaites. Bet matome, kad čia reikės sėdėti, kantriai laukti, per daug nepostringauti ir per daug negalvoti, kas bus, jeigu bus. Niekas dabar negali išvesti aiškaus scenarijaus.

Kiekviena šalis, kiekviena įmonė ir organizacija, kiekvienas žmogus dabar turės savo atskirą istoriją.

– Graikijos taurės trofėjus, antra vieta Graikijos lygoje, Čempionų lygos ketvirtfinalis, jokių traumų ir daugiausiai sužaistų rungtynių visoje AEK komandoje, vis dar solidūs rodikliai – ko gero, gaila, kad pakeliui į olimpines žaidynes demonstravęs tokią formą, dabar greičiausiai turėsite nubraukti likusio daug žadančio sezono finišą?

– Taip, sportinė forma tikrai buvo gera. O ir kūnas atlaikė be traumų, nors žaidžiau pakankamai daug minučių. Neturėjau net smulkių traumų, tai iš viso buvo super.

Gaila, kad taip susiklostė. Bet nežinau... Dabar negaliu nei priimti, nei galvoti apie kažkokius karjeros sprendimus dėl rinktinės ar dar dėl kažko. Nes nežinome, kaip čia viskas gali pasisukti.

Čia gali būti visko ir įdomiai. Pagyvensim, pamatysim (šypsosi.).

– Galbūt šie pergalingai ir solidūs metai be traumų didina ir jūsų asmeninį galiojimo krepšinio aikštėje laiką?

– Šiuo požiūriu pasirodysiu kaip pesimistas, bet, ko gero, iki kitų oficialių rungtynių turėsime pusmetį gero poilsio. Tačiau tas poilsis visiems bus į naudą pailsėti ir pasikrauti baterijas.

Aišku, svarbiausia neužsisėdėti, sportuoti ir palaikyti formą, kad išbėgus į pirmąsias pasiruošimo sezonui treniruotes laikytų kojos ir rankos.

Bet gali būti, kad šita situacija pratęs tą galiojimo laiką su garantiniu dar porai metų (juokiasi.).

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu
15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 24sek