Po beveik metus užsitęsusio NBA sezono Jonas Valančiūnas šią savaitę iš Orlando parskrido į Vilnių ir papasakojo apie skrydį, testus, izoliaciją bei atostogų planus per pirmąją interviu 15min dalį.
Antrojoje dalyje su „Grizzlies“ vidurio puolėju daugiau kalbėjomės apie krepšinį, kuriame 28 metų 213 cm ūgio lietuvis randa vis naujų dalykų.
Nors NBA čempionato finišas Orlande nebuvo sklandus Memfio komandai, dienos pabaigoje aštuntą sezoną lygoje J.Valančiūnas turėtų priskirti prie sėkmingų.
Visas 70 rungtynių starto penkete pradėjęs lietuvis rinko po 14,9 taško, o daugiau yra pelnęs tik 2018-2019 m. sezoną, kai iš Toronto persikėlė į Memfį.
Kovoje po krepšiais dėl kamuolių jis buvo šeštas visoje lygoje su 11,3 kamuolio per mačą vidurkiu (aukščiausiu per karjerą) ir elitiniu 58,5 proc. metimų pataikymu (aukščiausiu per karjerą).
Jis tikėjosi tvirtesnių paskutinių žingsnių (papildomame atkrintamajame mače „Grizzlies“ krepšininkai pralaimėjo „Portland Trail Blazers“), bet jauna komanda vis tiek viršijo lūkesčius, kurių prieš sezoną įžiūrėti buvo nelengva net ištikimiausiems Memfio sirgaliams.
Dabar „Grizzlies“ ateitis atrodo daug šviesesnė, žinant, kad per sezoną buvo pasiektos 34 pergalės, o dviem rezultatyviausiems komandos žaidėjams – Ja Morantui ir Jarenui Jacksonui tėra 21 ir 20 metų.
J.Valančiūnas rado save tarp jų ir pats rado komandos draugus, sezono pabaigoje atlikęs trigubą dublį mače su „Milwaukee Bucks“.
– Jonai, kokių pamokų suteikė sezono pabaiga, kai „Grizzlies“ laimėjo tik 2 rungtynes iš 9? – 15min paklausė J.Valančiūno.
– Tikrai pabaiga buvo ne tokia, kokios tikėjomės. Nesinori teisintis, bet mums tikrai nepadėjo, kai dėl traumų netekome trijų svarbių branduolio žaidėjų.
Kažko pritrūko, po čempionato pertraukos žaidimas nesiklijavo taip gerai, kaip prieš tai. Buvo ir gero krepšinio momentų, nors ir gaila, kad neišlaikėme.
– Kaip asmeniškai vertinate savo sezoną?
– Nemėgstu savęs vertinti, bet žinau, kad galėjo būti geriau. Jei nelaimėjome, vadinasi, kažko pritrūko ir man.
– Vis dėlto vienas mačų buvo įsimintinas – tas rungtynes ne tik laimėjote, bet ir surinkote pirmą karjeroje trigubą dublį, o atlikęs 12 rezultatyvių perdavimų pagerinote lietuvių rekordą NBA.
– Ar niekas iš mūsų nebuvo atlikęs 12 perdavimų?
– Šarūnas Jasikevičius ir Domantas Sabonis buvo atlikę po 11.
– Nu va, prašau (juokiasi). Geras, nežinojau.
Iš tiesų dėkingas komandos draugams. Jie pagaliau pataikė (juokiasi).
Tikrai nesitelkiau atlikti perdavimų ar surinkti trigubą dublį. Sužinojau, kad esu arti, kad trūksta vieno ir kito perdavimo trečiojo kėlinio pradžioje, kai kažkas pasakė ir pradėjo raginti nuo atsarginių suolo.
Iki tol nesekiau statistikos, nebandžiau kažko padaryti, tiesiog mes žaidėme savo krepšinį. Tik šįkart komandos draugai pataikė visus metimus, kai tik paduodavau jiems kamuolį. Lengviau, kai pataiko (vėl juokiasi).
Gal atrodė, kad mamai skambinu pasigirti, bet ne – kalbėjau su žurnalistais.
– Po trigubo dublio buvote užfiksuotas dar aikštėje kalbantis telefonu? Kas skambino?
– Kadangi visi interviu vykdavo nuotoliniu būdu arba Zoom programa, mūsų atstovas ryšiams su žiniasklaida pribėgo prie manęs, kai išeidinėjau iš aikštės, ir padavė man telefoną, kad pakalbėčiau su Memfio radiju.
Gal atrodė, kad mamai skambinu pasigirti, bet ne – kalbėjau su žurnalistais radijo interviu.
– Ar parsiskraidinote į Vilnių tų rungtynių kamuolį, kurį įteikė pasiekus trigubą dublį?
– Taip. Daiktus išsipakavau, jau padėtas. Tas kamuolys guli dabar savo vietoje, žiūri į mane.
– Ar ateityje norėtumėte dažniau pakonkuruoti perdavimais ir trigubais dubliais su kitais, pavyzdžiui, su Nikola Jokičiumi?
– Aš tikrai su nieko nekonkuruoju, žaidžiu savo žaidimą. Man smagu surinkti trigubą dublį, bet krepšinis yra komandinis sportas, svarbiausias rodiklis čia yra pergalė. Tad ir aš darau viską, ką reikia daryti, kad pasiektume pergalę.
Nors trigubas dublis smagu, tai nėra tai, ko noriu kiekvienose rungtynėse. Jei laimime, tada saldu. Bet pralaimėjimas nėra fainas.
Tas kamuolys guli dabar savo vietoje, žiūri į mane.
– Ar teko bendrauti Orlande su Domantu Saboniu apie jo pėdos traumą?
– Kalbėjomės, kai tik atvykome į Orlando burbulą. Jis tada dar nebuvo patyręs traumos, treniravosi drauge su komanda, atliko visus pratimus, net nesišnekėjome apie traumą. Tik po kelių dienų sužinojome, kad jį kamuoja skausmai. Kai klausiau paskui, sakė, kad nėra labai jau rimta, bet pėdos skausmai yra, didelis žmogus juos jaučia.
Ir aš manau, kad verta įsitikinti, kad viskas būtų gerai. Domas dar palygint jaunas žaidėjas, jam visa karjera prieš akis, kelios praleistos rungtynės tikrai nieko nepakeis.
– Ant paties marškinėlių nugaros buvo užrašas „Equality“. Kodėl taip pasirinkote?
– Turbūt niekam nereikia pasakoti, kokių problemų turi Amerika ir ne tik ji, bet ir visas pasaulis. Ypač Amerikoje vyksta negražūs dalykai, tad NBA ir visi žaidėjai palaikydami lygybę ir siekį, kad neliktų rasizmo, padarė tokią akciją.
Žaidėjams buvo pasiūlyta, kokio užrašo norėtume ant marškinėlių, o aš norėjau tokios žinutės: Lygybė.
Norėjau pasakyti, kad visi mes esame lygūs, kad žmonės negali būti rūšiuojami pagal odos spalvą ar rasę. Visi esame lygūs, esame tokie pat žmonės. Tokia buvo mano žinutė.
– Turbūt komandos draugai tai įvertino?
– 90 proc. komandos draugų darė tą patį, jie skelbė panašias žinutes ant marškinėlių nugaros. Tai buvo noras parodyti, kad visi norime to paties, visi skleidžiame tą pačią žinią.
Kai yra daugiau balsų, labiau ir girdiesi.
– Kaip „Grizzlies“ pažymėjo sezono pabaigą – ar buvo aptarimas su treneriu Tayloru Jenkinsu?
– Kaip ir kasmet buvo surengtas išsiskyrimo prieš atostogas susirinkimas, sezono apžvalga, tarpsezonio planų nustatymas, kaip dirbti vasarą.
Ir su T.Jenkinsu, ir su klubo vadovais buvo pokalbių apie tai.
– Tikriausiai palanku, kad net dvylika „Grizzlies“ žaidėjų turi galiojančias sutartis kitams sezonui?
– Žiūrėsime. Visada malonu ramiai laukti kito sezono, bet niekada negali atsipalaiduoti. NBA yra verslas ir niekada visko negali nuspėti. Pats tuo įsitikinau praėjusį sezoną (2018-2019 m. sezono viduryje J.Valančiūnas buvo išmainytas iš „Toronto Raptors“ į „Memphis Grizzlies“).
Visada verta likti savimi ir žinoti, kad gali nutikti visaip. Vis dėlto sezonas nesibaigė taip, kaip norėjome – siekėme patekti į atkrintamąsias varžybas, bet nepavyko. Matysime, ar klubo vadovai ir treneris norės ką nors keisti. Anksti dar kalbėti, dar tik kelios dienos po sezono pabaigos praėjo.
– Ką sako nuojauta – kas laimės NBA aukso žiedus?
– Burbulas viską sujaukė. Komandos tikrai nėra tose pačiose vėžėse, kaip buvo prieš tai reguliariajame čempionate prieš pandemiją. Bus įdomu, nes kai kurias komandas kamuoja ir traumos.
– Buvo planuojama, kad kitas NBA sezonas turėtų prasidėti gruodžio 1 dieną (praėjusią naktį NBA komisaras Adamas Silveris pareiškė, kad dabar jam ši data atrodo per ankstyva), nežinia kada čempionatas baigsis. Jei „Grizzlies“ žengtų toli, ar tai būtų pavojus, kad NBA sezonas užlips ant olimpinio atrankos turnyro Kaune birželio pabaigoje?
– Labai slidus klausimas. Nėra tvirtai nuspręsta, ar kitas NBA čempionatas prasidės gruodžio mėnesį. Aš manau, kad tik 50 proc., kad prasidės gruodį, o likusius 50 proc. atiduočiau vėlesnei datai.
Dabar girdisi įvairių scenarijų, įvairių variantų: galbūt vėl burti komandas į tokius pačius „burbulus“ kaip Orlande, o gal laukti vakcinos ir bandyti sulaukti galimybės pasikviesti į areną sirgalius.
Daug variantų, o nuspėti, kas bus kitą vasarą, sunku, nes dar nežinome, kas bus žiemą.
Mano tikslas yra dalyvauti olimpinėje atrankoje ir padaryti viską, kad iškovotume olimpinį kelialapį į Tokiją.
Bet reikia laukti. Nežinau, kokie bus nurodymai, ko norės klubai. Vis dėlto, jie yra mūsų darbdaviai, jų žodis pakankamai svarbus.
Žinau, kad klubai tarsi negali neleisti žaidėjų, jei varžybų tvarkaraščiai nesikerta. Tačiau, kas bus, jei kirsis?
Tai – didelis klausimas. Mes kalbėjome su NBA žaidėjų asociacija, su tais, kurie atstovauja ne amerikiečiams krepšininkams. Daugumai europiečių tai yra aktualu, labai jautrus klausimas, kaip atstovauti savo šaliai. Beveik visi NBA svetimšaliai atstovauja savo šalių rinktinėms, tad klausimas aktualus. Bet atsakymų turime palaukti.
Mano tikslas yra dalyvauti olimpinėje atrankoje ir padaryti viską, kad iškovotume olimpinį kelialapį į Tokiją.
