Donatas Urbonas
Rokas Giedraitis. Elementarus sprendimas. Roko valanda dar ateis, tiesiog rinktinei šiuo metu jam per anksti. Giedraitis visą savo karjerą išliko kantrus, todėl galima nė neabejoti, kad jau artimiausiais metais šis energingas krepšininkas bus geras pastiprinimas nacionalinei komandai nuo atsarginių suolo.
Artūras Gudaitis. Atvykus Jonui Valančiūnui susidarė per didelė „centrų“ grūstis. Skrajojantį Artūrą buvo labai smagu stebėti pirmosiose draugiškose rungtynėse su Australija, kur jis tryško energija ir šokinėjo per varžovų galvas. Tačiau vėliau jo žaidimo kreivė smuko žemyn. A.Gudaitis yra dar vienas žaidėjas, kuris žais rinktinėje ateityje, tiesiog dabar jis dar nėra pasiruošęs nukonkuruoti Antaną Kavaliauską ar žaisti sunkiuoju krašto puolėju. Antano pranašumai – patirtis, geras sezonas ir mažiau klaustukų J.Kazlauskui. Treneris pasirinks labiau prognozuojamą, stabilesnį vidurio puolėją.
Marius Runkauskas. Paliko įspūdį Mariaus pasitikėjimas savo jėgomis, veržlumas, drąsa, aštrus žaidimas, tačiau rinktinėje jo dar nematau. Pritrūko kelių tikslesnių metimų ir silpnesnių konkurentų. Atakuojančio gynėjo pozicijoje Renaldas Seibutis jau seniai užsiėmęs patogią vietą, o tokios Artūro Milaknio rankelės šioje situacijoje neatsisakytų joks treneris. Ir „combo“ gynėjų dvikovoje M.Runkauskui pritrūko sėkmingesnio žaidimo atakų organizatoriaus kailyje, todėl būtų logiška, jei J.Kazlauskas „sudie“ pasakytų būtent Vilniaus „Lietuvos ryto“ naujokui.
Paulius Cubera
Rokas Giedraitis. Jaunasis „Šiaulių“ lyderis išėjęs į aikštę vaizdo tikrai negadina ir susiklosčiusipanašioms aplinkybėms kaip sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, galėtų tikėtis vietos rinktinėje. Vis dėlto R.Giedraičio laikas dar neatėjo, tačiau jo sužaistos minutės pasirengimo cikle nuteikia optimistiškai, tad vieni kiti metai ir jis tikrai bus rinktinėje. Svarbiausia, kad Rokas nesustotų dirbti ir tobulėti, itin daug priklausys nuo ateinančio sezono „Lietuvos ryte“. Tad jau laikas paleisti žaidėją poilsiui, kad jis kuo anksčiau pradėtų rengtis naujam sezonui, kuriame laukia kur kas didesni iššūkiai.
Marius Runkauskas. Į Lietuvą žaisti grįžtantis snaiperis rinktinėje neatskleidė viso savo potencialo. Per kelerias rungtynes M.Runkauskas prie krepšio veržtis bandė gal tik vieną ar du kartus. Martyno Gecevičiaus pavyzdys parodo, kad Jonas Kazlauskas ne itin mėgsta vienpusiškus žaidėjus, o M.Runkauskas visų savo pusių neparodė. Kai rinktinėje yra toks snaiperis kaip Artūras Milaknis, „Lietuvos ryto“ naujokui vietos nebelieka.
Deividas Gailius. Jis irgi vaizdo negadino, tačiau man D.Gailiaus situacija primena ispaną Fernandą San Emeterio prieš keletą metų. Vitorijos klubo lyderiu buvęs krepšininkas rinktinėje turėjo tenkintis antraeiliu ar net trečiaeiliu vaidmeniu ir savęs visiškai neišpildė. D.Gailius yra žaidėjas, kuris turi būti komandos lyderis ir mėgsta tokiu būti, tačiau Lietuvos rinktinės klasė tiesiog per aukšta tokiam vaidmeniui. D.Gailius komandoje būtų nebent tuo atveju, jei J.Kazlauskas nuspręstų neimti Domanto Sabonio, o Pauliaus Jankūno dubleriu dažniausiai naudoti Joną Mačiulį. Bet taip greičiausiai nebus.
Dovilė Šeduikytė
Artūras Gudaitis. „Lietuvos ryto“ naujokas neįrodė dviejų dalykų – kad yra geresnis vidurio puolėjas nei Antanas Kavaliauskas ir kad gali patikimai žaisti sunkiuoju krašto puolėju. Ir tai per daug nenustebino. A.Kavaliauskas po sėkmingo sezono užtikrintai rungtyniauja ir Lietuvos rinktinėje. Be to, turi daugiau patirties ir yra stabilesnis žaidėjas nei 23-ejų A.Gudaitis. Jonas Kazlauskas jam suteikė šansą pasirodyti, ką jis gali žaisdamas sunkiuoju krašto puolėju rungtynėse su austrais. Sąlygos buvo bemaž idealios – ne itin pavojingas varžovas ir tokie partneriai kaip Jonas Valančiūnas ir Robertas Javtokas. Eksperimentas neišdegė, o tuo pačiu užgeso ir A.Gudaičio viltys žaisti Europos čempionate.
Rokas Giedraitis. Studentų rinktinei šią vasarą padėjęs 22-ejų krepšininkas yra puikus ateities žaidėjas. Manau, kad jis rinktinės stovyklose padarė viską, ką galėjo, tiesiog šiai dienai konkurencija yra per didelė. Renaldas Seibutis jau turi beveik garantuotą vietą rinktinėje, o ryškiai žiba ir Artūras Milaknis. Deividas Gailius taip pat su austrais žaidė užtikrintai.
Marius Runkauskas. Dar vienas atakuojantis gynėjas, kuris į rinktinę buvo pakviestas paskutinis. Pats krepšininkas kalbėjo, kad Jonas Kazlauskas teiravosi jo galimybių žaisti įžaidėju. Jam šios pareigos teko Rumunijos klube. Kol kas nominalūs įžaidėjai konkuruoja tarpusavyje ir vargu, ar M.Runkauskas tarp jų įsiterptų. Klaipėdietis žaisdamas rinktinėje lemtingų klaidų nepadarė, tačiau kaip ir Rokui Giedraičiui, jam greičiausiai teks atsisveikinti su rinktine dėl per didelės konkurencijos.
Marius Bagdonas
Rokas Giedraitis. Dar ne šiemet. Niekas neabejoja, kad po kelerių metų Rokas bus vienas svarbiausių nacionalinės komandos žaidėjų, tačiau kol kas tiek meistriškumu, tiek patirtimi jis akivaizdžiai nusileidžia kitiems rinktinės kandidatams.
Žygimantas Janavičius. Šiuo metu gynėjų komandoje yra per daug, tad kažkam teks atsisveikinti. Kadangi per pirmas repeticijas Žygimantas atrodė prasčiausiai, durys greičiausiai bus parodytos jam. Pagrindiniai jo konkurentai dėl vietos galutiniame dvyliktuke šiuo metu turi daugiau kozirių. Lukas Lekavičius žiba jaunatvišku entuziazmu ir kas kartą maloniai stebina trenerius ir aistruolius, o Adas Juškevičius lenkia Ž.Janavičių universalumu, kadangi gali žaisti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose.
Artūras Gudaitis. Atvykus Jonui Valančiūnui, vidurio puolėjų komandoje šiuo metu yra tiesiog per daug, o rinktinės sunkiojo krašto pozicijai Artūras dar nepribrendo. Mače su austrais ketvirtuoju numeriu išbandytas aukštaūgis blaškėsi aikštelėje ir jautėsi tarsi nesavas.
***
Marius Runkauskas. Ar dabar, ar vėliau, Marius vis tiek bus „atkabintas“. Žaisti galutiniame dvyliktuke šiam krepšininkui tiesiog yra per anksti.
Tomas Langvinis
Rokas Giedraitis. Džiugu, kad Jonas Kazlauskas padėjo dar vienam jaunam mūsų šalies krepšininkui ir parodė, kas yra Lietuvos rinktinė. O rungtynėse su Austrija Rokas pasiuntė gerą žinutę atgal – kitais metais jis ir vėl kovos dėl vietos komandoje ir turės gerokai didesnį įsivaizdavimą. Tačiau dabar R.Giedraičio pasitikėjimas yra per mažas, patirtis taip pat. Reikia padėkoti Šiauliams už užaugintą talentą ir pasidžiaugti „Lietuvos ryto“ komanda. Jie įsigijo nepaprastai įdomų ir talentingą krepšininką.
Marius Runkauskas. Treneris padarė ir dar vieną didelę paslaugą unikaliam savo stiliumi žaidėjui. Smagu, kad J.Kazlauskas įtraukė Marių į naują sąrašą. Tačiau M.Runkauskui sunkiausiai sekėsi susilieti su komanda, o komandai su juo. Jis jau dabar vienas geriausiai individualiai žaidžiančių krepšininkų Lietuvoje ir gali būti geresnis už Artūrą Milaknį, bet Milo rankelė šį sezoną tiesiog dega didele liepsna ir buvo aišku nuo pradžių, kad jis, o ne Marius užims snaiperio poziciją. Bet dideli sveikinimai „Lietuvos rytui“ įsigijus M.Runkauską.
Artūras Gudaitis. Šį vardą rašyti labiausiai nejauku. Artūras būtų vertas jau šiemet žaisti rinktinėje, tačiau tapo keistos situacijos dalimi ir prie to pats stipriai prisidėjo. Krepšininko noras žaisti ketvirtu numeriu išmuša psichologinį balansą. A.Gudaitis galėjo konkuruoti su Antanu Kavaliausku, nes Jonas Valančiūnas ir Robertas Javtokas turi garantuotas vietas. Bet rinktinė ne ta vieta, kur galima mokytis žaisti naujoje pozicijoje. Artūras buvo geriausias pirmosiose rungtynėse, jis išprovokuoja daugiausiai varžovų pražangų, galingas monstras, bet tikrai dar ne ketvirtas numeris. Kitose grandyse yra daugiau klaustukų. Todėl spėju, kad trenerių kolektyvo pasirinkimas bus toks. Beje, ir vėl sveikinimai „Lietuvos rytui“ su šio krepšininko įsigijimu.
