Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 20d. 12:32

Jono Mačiulio tėtis – apie serbo grasinimus išžudyti šeimą ir sunkų sūnaus kelią į aukštumas

Jonas Mačiulis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Jonas Mačiulis

Jono Mačiulio tėvai su gausia giminių ir kaimynų kompanija žiūrės finalą su ispanais namuose Karmėlavoje. Rido Jasiulionio kalbinamas Karmėlavos girininkas Jonas Mačiulis vyresnysis prisiminė pirmąją savo pažintį su krepšiniu, legendinius „Žalgirio“ finalus Kauno Halėje ir pirmuosius Jonuko žingsnius krepšinyje, kurie toli gražu nebuvo rožėmis kloti.

– Kokie jūsų įspūdžiai po pergalės prieš serbus pusfinalyje? Gal jau pripratote prie sunkių mūsų pergalių?

– Iš tikrųjų, įspūdžiai buvo daug didesni, jau liejosi džiaugsmo ašaros. Po to buvo sunki, bemiegė naktis, o   dabar net sunku rasti žodžių, kurie įvertintų tai, ką padarė mūsų vaikai.

– Simboliška, kad ir šią mūsų pergalę galų gale nulėmė jūsų sūnaus paskutinėmis rungtynių sekundėmis perimtas kamuolys. Iki tol dar buvo galima dvejoti, bijoti, bet po tos akimirkos pergalė jau buvo mūsų ir Jono rankose.

– Džiaugėmės visi, paskutines sekundes žiūrėjome atsistoję, susikabinę rankomis, iš tikrųjų liejosi džiaugsmo ašaros.

– Ši komanda mums padovanojo jau daug sunkaus, iškentėto džiaugsmo, tikime, kad ji žengs pergalių keliu iki galo, kad Lietuva ketvirtą kartą taps Europos čempione. Ar čempionato pradžioje jūs buvote tarp tų, kurie besąlygiškai tikėjo Jonu ir komanda, kai grupėje taip sunkiai sekėsi?

– Mes grupės rungtynes stebėjome ir palaikėme  visa šeima Rygoje. Sunkiai sekėsi, bet yra toks posakis: „Per kančias, į žvaigždes“. Vyrai parodė savo charakterį, drąsą. Nedaugelis Lietuvoje galėjo tikėtis, kad finale susitiks Ispanija ir Lietuva. Kad Ispanija bus finale, galėjo tikėtis, bet kad Lietuva – nedaugelis. Mes, krepšininkų tėvai savo vaikais tikime, ir kažkur širdyje buvo mintis, kad galbūt vėl iškovosime prieš dvylika metų laimėtą auksą. Tai jau antras iš eilės mūsų finalas, turėtų pasisekti.

– O kaip jūsų gyvenime atsirado krepšinis? Ar jūsų pažintis su krepšiniu įvyko dar iki tol, kai išleidote sūnų Joną į krepšinio treniruotes?

– Mano pažintis su krepšiniu prasidėjo, kai tėvai nusipirko televizorių. Mes paaugliai tada nekantriai laukdavome „Žalgirio“ rungtynių ir kaime, Raseinių rajone, kur gyvenome, buvome pasidarę krepšį iš paprasto lanko su tinkleliu. Žaisdavom pasidalinę kas bus Paulauskas, kas – Budnikas, kas – Vensbergas... Kai jau mokiausi Raseinių 1-ojoje vidurinėje, žaidžiau krepšinį už mokyklą, aišku, megėjiškai, bet neblogai sekėsi, žaidžiau ir kai mokiausi Kaune, Miškų technikume, teko dalyvauti ir Spartakiadose.

– Kokios pozicijos buvote žaidėjas?

– Buvau kraštas arba centras. Mano ūgis buvo 191 cm., tuo metu, prieš 40 metų, tikrai užteko. Žaisdavau miškininkų Spartakiadose, tuometinio „Sporto“ laikraščio turnyruose su „Girionių“ komanda, taigi su krepšiniu buvau pažįstamas. Kai nepriklausomoje Lietuvoje įsikūrė sporto mokyklos, Jonui sukako aštuoneri, nutarėme, kad reikia nukreipti jį tinkama linkme, ir išėjo taip, kaip dabar jau matote.

– Išleidot sūnų į  A.Sabonio mokyklą?

– Taip, nuo aštuonerių Jonas ją lankė. Turėdami laiko, pamėtydavome į mūsų kieme stovintį krepšį, pamėtau aš ir dabar, nors sveikata nebe ta, bet baudas dar su bet kuo galėčiau „persimesti“.

– O prisimenate tuos laikus, kai vykdavo finalai „Žalgirio“ su CSKA dėl SSRS čempionų vardo?

– Puikiai tai prisimenu, visuomet būdavau Halėje, istorinės tai būdavo rungtynės. Mes su šeima sirgdavome visi, kaip ir visa Lietuva. Emocijos buvo panašios kaip dabar. Dabar dažnai Eurolygos rungtynes žiūrime per rusišką kanalą ir man patinka, kai komentuoja Anatolijus Myškinas. (tuometinis Maskvos CSKA žaidėjas – red.past.) Nesvarbu, kurių komandų rungtynes jis komentuoja, jeigu žaidžia nors vienas lietuvis, A.Myškinas visada išreiškia pagarbą Lietuvos krepšinio mokyklai.

– Nors tais laikais buvo ir politikos krepšinyje – Vladas Garastas yra pasakojęs, kokį konspiracinį planą sukūrė, kad Arvydo Sabonio nepaimtų į sovietų kariuomenę.

– Taip, jis įstojo į Žemės ūkio akademiją, iš kurios neėmė į kariuomenę, tokie laikai buvo.

– Išsaugojo tada Sabą Kauno „Žalgiriui“, nereikėjo jam žaisti už CSKA, lietuviško krepšinio legenda tęsėsi ir tęsiasi iki šių dienų.

– Manau, kad ji tęsis dar ilgai. Atsiranda naujų žaidėjų, Jonui jau trisdešimt, Pauliui – trisdešimt vieneri, Mantui – dvidešimt devyneri, R.Javtokui – virš trisdešimt, bet ateis ir ateis nauja karta, kuri mums padovanos dar ne vieną laimingą akimirką.

– P.Mačiuli, jūs esate kilęs iš Raseinių. Ar jūsų giminėje yra giminystės ryšių su poetu Jonu Mačiuliu – Maironiu?

– Ne, tikrai nėra. Nors mūsų tautos dainius yra iš Raseinių rajono, Betygalos, bet mūsų rajone yra daug Mačiulių, taigi su juo giminystės ryšiai nesieja.

– Ar tikra yra istorija, kad sūnui turėjote duoti kitą – ne Jono – vardą, bet paskutinę akimirką vienašališkai persigalvojote?

– Taip buvo. Jis turėjo būti Vytautas, bet tuo metu kai reikėjo užregistruoti, man toptelėjo mintis, tegu būna Jonas. Žmona pyko, bet yra kaip yra. Ne vardas svarbiausia.

– Pagalvojote apie Maironį, ar tiesiog patiko Jono vardas?

– Mūsų giminėje daug Jonų, mano krikšto tėvas – Jonas, prosenelis buvo Jonas.

– Turbūt ir anūko norėtumėt Jono?

– Kol kas yra trys anūkės, bet tikimės sulaukti ir Jono.

– Grįžkime prie to kaip viskas prasidėjo. Kiek suprantu, nebuvo klausimų, kokį sportą sūnui parinkti. O ar lengvai Jonukui viskas ėjosi?

– Ne, nes kai buvo priimtas į sporto mokyklą, Jonas nebuvo aukšto ūgio, buvo antras-trečias nuo galo iš kokių  dvidešimties vaikinukų. Jis nebuvo tada lyderis, taip, jį paimdavo į dvyliktuką, bet žaisdavo jis nedaug.

Po to, tarp 15-16 metų įvyko staigus augimo šuolis, Jonas per metus paaugo 16 cm ir tapo vienu iš aukščiausių komandoje. Tada trenerių požiūris į jį pasikeitė ir jis tapo vienu pagrindinių žaidėjų 1985 m. gimusiųjų komandoje. Juo pasitikėjo treneris Romas Petronis, treneris Ramūnas Butautas pakvietė į Lietuvos rinktinę, kuri dalyvavo Europos jaunučių čempionate Rygoje. Bet tada nepasisekė – rinktinė užėmė ketvirtą vietą.

– Kelias iš pradžių nebuvo rožėmis klotas?

– Tikrai ne, savo vietą komandoje jis turėjo išsikovoti pats – per darbą. Jonas netingėjo dirbti, vykdė trenerio nurodymus, sportavo. Kadangi gyvenome kaime, jis padėdavo atlikti daug darbų, daug  fiziškai grūdinosi – ne tik aikštelėje, bet ir namuose.

– Kokius darbus Jonas namie atlikdavo?

– Šienaudavome, mišką sodindavome, prižiūrėdavome gyvulius. Turime nuosavo miško, aš medžioju, tai Jonas dalyvaudavo ir medžioklėse kaip varovas, jei savaitgalis būdavo laisvas, pasiimdavau jį kartu.

– O kaip treniruotės, kurios turbūt vyko kas dieną – mieste?

– Gal tas ir užgrūdino – ne vieną Lietuvos sportininką užgrūdino sunkus darbas. Jonas tada mokėsi Kauno „Rasos“ gimnazijoje. Grįžęs namo po pietų, pavalgydavo ir eidavo į treniruotę. Beaugant treniruotės, nusikeldavo į vakarą. Žiemą, rudens vakarais važiuodavau pats parsivežti. Reikėdavo ir pamokas paruošti. Tokia buvo rutina, jis įdėjo daug darbo ir į mokslą, ir į sportą.

– Kai pasakojate, viskas atrodo taip nuoseklu, taip tvirta. Bet juk paauglystėje, bręstant pasitaiko visokiausių įvykių, pabandymų šio bei to bei draugysčių. Ar Jonas visada buvo toks nevaidinantis ir siekiantis rezultato, susikaupęs kaip dabar?

– Kadangi jis buvo apkrautas darbu, mokslu ir sportu, tikrai neturėjo laiko išdaigoms. Mes jį kontroliavome, ne taip kaip kartais matau, kai tėvai paleidžia vaikus. Nebūdavo pasilikimų mieste, nes visuomet jį parsiveždavau. Niekas mūsų šeimoje nerūkė, nerodė blogo pavyzdžio. Gal kažkada kas nors ir įvyko, bet jam ši kontrolė padėjo.

– Dabar Jonas yra vienas lyderių, dažnai gelbėjantis visą komandą. Sakėte, kad pačioje pradžioje Jonas nebuvo vaikų komandos lyderis, o dabar jo lyderystė yra ne išorinė, bet tokia, kuri komandai padeda sunkiausiais momentais. Ar matėte ir anksčiau tokį jo charakterio bruožą?

– Tai, manau, yra beaugant susiformavę. Jis labai darbštus, tvarkingas, daug ką paveldėjo iš mamos. Mama labai daug prisidėjo prie jo ugdymo.

– Ką patartumėte tėvams, kurie leidžia savo vaikus į krepšinį ar kitą sportą, nebūtinai galvodami, kad jie taps profesionaliais sportininkais, bet pasitikėdami,kad būreliai padės vaikams tobulėti gyvenime?

– Labai svarbu, kad vaikai būtų kažkuo užimti. Nebūtinai sportu, yra ir kitokios veiklos, šokiai, meistravimai, modeliavimas, technika. Gyvenime jie duos didelės naudos, nes kas įgyjama vaikystėje, to nepamirši. Noriu visiems palinkėti, kad nesišlaistytų gatvėmis, neužsiimtų betiksliais dalykais, bet užsiimtu kažkuo. Juk visi žino, kad tik vienetai išeina į aukštumas, bet yra ir kitokių malonumų gyvenime. Juk sportuoti gali visą gyvenimą, nors ir nepasiekei aukštumų.

– Jūs nuo pat pradžių galvojote, kad Jonui  krepšinis taps gyvenimo keliu?

– Ne, tiesiog norėjosi, kad būtų užimtas.

– Sakoma, kad vyrą pažinsi iš jo vaikų. Esate laimingas, kai visi  žavisi, kaip jūsų sūnus užtikrintai žaidžia, nieko nebijo ir daro stebuklus ramiu veidu. O ar priskiriate sau kokių nuopelnų už tai?

– Negaliu sau priskirt visų nuopelnų, visa šeima prisidėjome prie to, o išėjo taip, kaip išėjo. Visi rinktinės žaidėjų tėvai džiaugiasi savo vaikais, taip pat pergyvena, kaip ir visi Lietuvoje. Šiais metais geriau Jonui, kitais metais galbūt geriau Mantui ar Pauliui. Sau nuopelnų nereikia prisiskirti, bet manau, kad tai mūsų šeimos nuopelnas.

Mūsų giminė didelė ir darni, mes – ta karta, kuri palaiko ir tęsia tėvų bei senelių tradicijas, kasmet susitinkame vis kitoje Lietuvos vietoje, nes kai grįžo giminė iš Sibiro, buvo išblaškyta po visą Lietuvą. Vienas dėdė gyvena Kėdainiuose, kitas – Kuršėnuose, a.a. teta Telšiuose, kita Jurbarke. Susitinka giminė vis pas kitą žmogų, prisimena šaknis, lanko kapus, nes mūsų šaknys Kalnujų apylinkėse, ten mūsų proseneliai, seneliai. Lankome kapus, prižiūrime. Žmonės buvo darbštūs, tvarkingi, be galo mylėjo Lietuvą.

– Ir už tą meilę atkentėjo Sibire?

– Taip. 

– Gyvename laikais, kai niekas nebetremia žmonių, bet judėjimo daug vyksta. Štai jūsų sūnus net nespės sugrįžti į Lietuvą atšvęsti nuostabaus pasirodymo, lėks į darbo vietą, į  Madridą. Kaip jūs žvelgiate į ateitį, juk Jono dukterys auga ten, kur būna tėtis, keliauja po visą pasaulį. Ar jums ramu dėl to?

– Turbūt skaitėte internete, kad vienas serbas parašė, kad išžudys šeimą. Dabar laisvas pasaulis, šneka, daro žmonės ką tik nori. Dedasi negražūs dalykai, pakalbame kartais šeimoje – kam tie karai, nesutarimai? Visos tautos turi gyventi draugiškai, kaimyniškai, bet idiotų yra, ką padarysi. Jonas dabar dirba Madride, o baigęs visu darbus grįš į Lietuvą, tai jo žodžiai.

– Kaip žiūrėsite finalą?

– Aplinkybės neleidžia išskristi į Lilį, žiūrėsime finalą namuose, su kaimynais, draugais, kaip ir visas rungtynes. Kaip žemaičiai sakytų, pilna troba žmonių. Mūsų kiekvienas šūkis buvo ne keiksmažodžiai, bet „Mes už Lietuvą“, taip palydėdavome kiekvieną gerą momentą, gal tai ir padėjo? Tikslas pasiektas, olimpiada mūsų, bet norime aukso, kad kaip Jonas sako, darbas būtų atliktas iki galo.

Parengta pagal biografinio žinyno „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ laidą, transliuotą per „Žinių radiją“

Žinių radijas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Be leidimo dirbti su valstybės paslaptimis V.Fedotovas VAT nevadovaus

24sek

Purvais apipiltas A.Blanco atkirto „Rytui“: „Aš šokiruotas, bet nematau logikos“

Aktualu

Regina Statkuvienė: Tai kas čia marginalas?

Aktualu

Universitetų jungtuvėms – daugiau nei 100 mln. eurų: skyles aplopysim, bet naujo rūbo nepasiūsim

Pasaulis kišenėje

Kas liko iš Čikagos lietuvių rajonų? 

Aktualu

Buvę „Vilnius veža“ vadovai ir miesto valdžia turės atlyginti 0,5 mln. eurų žalos

Aktualu

Orai.lt: drėgmės – mažiau, šalčio – daugiau

Gazas

7 įdomūs faktai apie „Lexus“, kurių galbūt nežinojote

N-18 Aktualu

40 metų nuo makabriškų Džonstauno žudynių: išgyvenusi moteris gyvenimą kūrė iš naujo

Gyvenimas

40-metės nuotykiai internete: ieško meilės, bet jaučiasi klampojanti po gilią pelkę

Sportas

Julija Jefimova ir Marija Šarapova pateko tarp seksualiausių Rusijos moterų

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

24sek

LeBronas Jamesas įtempė raumenis – jo 51 taškas pakylėjo „Lakers“

Gyvenimas

Kineziterapeutas: masažas – tinginių mankšta

Vardai

Po žinios apie „Naktinių personų“ iširimą Alanas Chošnau pristato naują singlą „Tu gali arba ne“

Gazas

A.Juknevičius ir K.Povilaitis: kam vairuotojui reikalingas „šaltas dušas“

Vardai

„Orų mergaitei“ K.Liukaitytei – 30 metų: „Didžiausia dovana man – vyras ir dukrai sesuo į kompaniją“

Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: VAZ-2101

Mokslas.IT

Rusijos krovininė kapsulė „Progress“ susijungė su TKS

Infografikas

Naujienos

Aktualu

VMI tyrimas: grynųjų iš neaiškių šaltinių Eligijus Masiulis turėjo dar 2010 metais

24sek

Purvais apipiltas A.Blanco atkirto „Rytui“: „Aš šokiruotas, bet nematau logikos“

Aktualu

Regina Statkuvienė: Tai kas čia marginalas?

Aktualu

Be leidimo dirbti su valstybės paslaptimis V.Fedotovas VAT nevadovaus

Pasaulis kišenėje

Kas liko iš Čikagos lietuvių rajonų? 

Sportas

Išrinkite geriausius Lietuvos dviratininkus!

Aktualu

Universitetų jungtuvėms – daugiau nei 100 mln. eurų: skyles aplopysim, bet naujo rūbo nepasiūsim

Gazas

7 įdomūs faktai apie „Lexus“, kurių galbūt nežinojote

Maistas

3 dar neišbandytos trintos sriubos: keptų daržovių, „pastiprinta“ lęšiais ir su imbieru

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Aktualu

Buvę „Vilnius veža“ vadovai ir miesto valdžia turės atlyginti 0,5 mln. eurų žalos

N-18 Aktualu

40 metų nuo makabriškų Džonstauno žudynių: išgyvenusi moteris gyvenimą kūrė iš naujo

Gyvenimas

40-metės nuotykiai internete: ieško meilės, bet jaučiasi klampojanti po gilią pelkę

Sportas

Julija Jefimova ir Marija Šarapova pateko tarp seksualiausių Rusijos moterų

24sek

LeBronas Jamesas įtempė raumenis – jo 51 taškas pakylėjo „Lakers“

Gyvenimas

Kineziterapeutas: masažas – tinginių mankšta

Vardai

„Orų mergaitei“ K.Liukaitytei – 30 metų: „Didžiausia dovana man – vyras ir dukrai sesuo į kompaniją“

Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: VAZ-2101

Mokslas.IT

Rusijos krovininė kapsulė „Progress“ susijungė su TKS

Aktualu

Orai.lt: drėgmės – mažiau, šalčio – daugiau

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 24sek