Pastebimai sulieknėjęs G.Krapikas juokiasi, kad dirbant jau metus Kinijoje jis įprato sveikai maitintis.
„Tai, ką kiniško valgote Lietuvoje, yra nepalyginama su tikru maistu Kinijoje“, – šypsojosi G.Krapikas.
Dirbdamas „Nanjing Monkey King“ trenerių štabe 56 metų lietuvis perprato tam tikrus esminius Kinijos bruožus ir išmoko spręsti Azijos šalyje pasitaikančius nesklandumus.
Bet ar turės laiko apie tai daugiau papasakoti Lietuvos rinktinei, kurioje tiek daug bičiulių, priklausys nuo mūsų šalies komandos nuotaikos.
Ją lems šeštadienio mačas su Prancūzija, kai L grupėje spręsis mūsų šalies rinktinės likimas – po Australijos pergalės prieš Dominikos Respubliką galutinai tapo aišku, kad lietuviams žūtbūt reikės pergalės prieš prancūzus, norint tęsti kelionę pirmyn pasaulio čempionate.
– Treneri, kokį įspūdį pasaulio čempionate jums palieka Lietuvos rinktinės žaidimas? – 15min paklausė G.Krapiko.
– Galvoju, kad kol yra šansai patekti į kitą etapą – į aštuntuką – rezultatai yra teigiami. Ypač pirmosios dvejos rungtynės buvo geros, žaidimas solidus. Antroji mačo su Australija dalis irgi buvo gera, bet pirmieji du kėliniai mums pridarė nemažai bėdų ir pasekmes jaučiame. Rinktinės laukia didelis darbas du prastai sužaistus kėlinius kažkaip kompensuoti.
Kalbėti apie burtus nėra prasmės, nes tai nieko nepakeis. Reikia priimti realybę ir žiūrėti, kaip iš jos žengti pirmyn, o ne ieškoti pasiteisinimų ar nepasitenkinimo. Tai nieko neduoda ir nieko nekeičia.
– Kokia jums atrodo pasaulio čempionato organizacija?
– Aš įsivaizduoju, kad kažkiek pažinau kinus ir supratau, kad jiems labai svarbu visai visuomenei parodyti, kad jie sugeba rengti aukšto lygio renginius. Jiems gali skirti ir lėšų, ir žmonių.
Jų yra pakankamai, bet yra vienintelė problema – kiek teko kalbėti su Lietuvos rinktinės trenerių kolektyvu, jie prasitarė, kad labai sunku susirinkti video medžiagą analizei, ją parsisiųsti greitai ir operatyviai, kaip mes esame įpratę.
Be to, sunkumai dėl kalbos. Kai niekas nekalba angliškai, nėra paprasta komunikuoti.
Aš turiu pagalbininką, kuris man padeda. Nors praėjo metai, kiniškai dar nekalbu, yra sudėtinga ir dėl gestų kalbos – kartais ji gali pagelbėti Europoje ar kitur, bet ne čia.
– Kaip sprendžiate nesklandumus?
– Kai vietiniai valdo kompiuterius ir turi savo ryšį, yra vienaip, o užsieniečiams – daug sunkiau. Tie trukdžiai, bandymai pasitelkti VPN apeigą – viskas gal ir išsprendžiama, bet užtrunka ilgiau.
– Kiek Kinijos žmonėms pažįstamas Lietuvos krepšinis?
– Mūsų krepšinis daug metų stovi pasaulio reitingo viršūnėje – penkete ar šešete, o kartais ir aukščiau. Lietuvos krepšinis yra žinomas.
Pirmieji lietuviai krepšininkai čia atvyko 1997-1998 metais, o Jonas Kazlauskas treniravo ne tik Kinijos rinktinę, bet ir čempionų komandą – jam pagarba yra sunkiai įsivaizduojama. Jis labai daug davė Kinijos krepšiniui.
– Ką patartumėte išvysti Nandzinge krepšinio sirgaliams?
– Tai – savo istorija turtingas miestas. Jame prasidėjo visas Kinijos mokslas, puikus zoologijos sodas, daug universitetų. Tačiau reikia laiko – didelės spūstys. Gal metro galima judėti greičiau, bet mašina viską pamatyti reikia daugiau laiko.
– Sakote, kad Kinijos maistas yra teisingas. Ką rekomenduotumėte?
– Yra visa paletė – žiūrint kas ką mėgsta. Pats kai gyvenau Lietuvoje, galvojau, kad maitinuosi sveikai, tačiau vis bulvių nepagaili, o gal ir grietinės prie cepelinų su spirgučiais. Čia maistas daug sveikesnis, daug daržovių. Mėsa ir žuvis, derinama su daržovėmis, – šviežia. Aišku, valgant kažkur už kampo galima pasigauti bėdų, bet geroje maitinimo įstaigoje maistas būna labai šviežias ir kokybiškas. Siūlau viską ragauti – tikrai neapsiriksite.
